Nenuėjo labai į modernumą, pasiliko prie senojo pagrindų
Giedrius Juozapavičius
Komisijos narys, VšĮ „GConsulting“ rinkodaros konsultantas, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys
– Buvote pakviestas dalyvauti komisijoje, kuri sprendė, koks bus mūsų miesto ženklas, su kuriuo eisime į pasaulį. Kas Jus sieja su Rokiškiu?
– Gyvenu Vilniuje, bet esu gimęs Rokiškyje, baigiau tuomet trečiąją vidurinę (dabar „Romuva“ – aut. past.). Mano darbas – rinkodara, komunikacija. Kai savivaldybė formavo komisiją, matyt, šie kriterijai tiko, ir mane pakvietė. Iki šiol nesu dalyvavęs Rokiškio projektuose. Tai pirmas kartas.
– Ar domitės, kas čia pas mus mieste vyksta?
– Galima sakyti, epizodiškai. Pas tėtį paskaitau „Gimtąjį Rokiškį“, dukra praktiką jūsų laikraštyje atlikinėjo. Visa giminė Rokiškyje, tai pulsą tikrai jaučiu. Įstrigo Kalėdų Senelio rezidencija, žinoma, pro akis nepraslysta įvykiai, susiję su kultūriniu paveldu – bažnyčia, dvaru, sūrio keliu. Stipri kultūrinė dalis – festivaliai „Vaidiname žemdirbiams“, „Interrampa“, vargonų muzikos. Štai ir šiomis dienomis nuskambėjusi sveikuolių eglutė – įspūdingas variantas.
– Papasakokite, kaip komisija rinko Rokiškio ženklą? Kokiais kriterijais vadovavosi? Ar buvo skirtingų nuomonių?
– Mes, komisijos nariai, dalyvavome pateiktų siūlymų vertinime. Jų buvo penki. Sprendėme ir dėl šūkio, ir dėl grafinės dalies galimybių pritaikyti praktikoje. Kiekvienas išsakėm savo pastabas. O esminiai kriterijai – kiek ženklas ir šūkis atitinka šios dienos Rokiškio tikslus, kiek juos galima bus naudoti skirtinguose projektuose, svarbu, ar susišaukia su Rokiškio herbu ar vienas nuo kito „nepabėga“.
Svarbu ir Rokiškio vertybės. Juk miestas turi labai stiprią istorinę dalį ir kartu turi galios eiti į inovacijas. Lyg ir paprasta, bet reikia, kad veiktų sinchronizuotai. Komisijoje dėl to ir buvo pakankamai skirtingų profesijų žmonių, kad viena nuomonė nenulemtų. O nuomonių buvo įvairių, vertinome pasiūlymus skirtingai. Išrinkome du finalininkus. Nugalėtojas, mano supratimu, turi labai stiprų unikalumą, jo nepritaikysi kitam miestui – čia, tarkim, ir kiškio, ir Šepkos paukštelio užuominos, kas būdinga tik Rokiškiui. O šūkis „Mano kraštas – tavo“ – labai atviras ir tavo veiklai – labai gražiai nukreipta į patį rokiškietį, ir kartu kvietimas ateiti į Rokiškį iš šalies, kurti nauja. Iš tiesų, mana, ženklo autoriams pavyko suderinti nauja ir praeities ištakas – ženklas nenuėjo labai į modernumą, pasiliko prie senojo Rokiškio pagrindų. Yra juk daugybė miestų, kurie neturi tų simbolių – dvaras, aikštė bažnyčia.
– Turim ženklą, o kas toliau?
– Sakyčiau, kad ženklas yra veidas. Kita dalis, koks turinys už jo slepiasi – kas gims. Gali nusipaišyti modernų veidą ir būti tik sau gražus, o gali eiti į priekį. Žodžiu, čia pradžia, toliau yra milžiniškas darbas pasirinkti idėjas, projektus.
Kalbant apie atmestus pasiūlymus, kažkas iš autorių buvo susikoncentravę į vieną akcentą, silpnai strategiškai parengė pasiūlymus, taip, kai tokį patį ženklą būtų galima naudoti bet kur pakeitus miesto pavadinimą, tarkim, vietoje Rokiškio parašius Anykščiai. O šitas ženklas ir šūkis toliau intensyviai dirbant taikliausia gali pastūmėti Rokiškį į priekį.
Tai proga pasakoti, kas mes ir kodėl tokie įdomūs
Irena Matelienė
Rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja, komisijos pirmininkė
Kūrybinė agentūra mums sukūrė puikų įrankį. Jo sėkmė dabar – komunikacijos ir turizmo specialistų rankose. Mano nuomone, svarbu nepamesti ženklo iš šūkio strategijoje suformuluotos perspektyvos. Tai – žmogus. Mūsų komunikacijoje turės būti „daug visokio žmogaus“: kviečiančio, pasakojančio, paaiškinančio. Įtaigų pavyzdį mačiau Vokietijoje, kai būsimą politinį sprendimą žmonėms paaiškino žmonės, kuriuos tas sprendimas turėjo tiesiogiai paveikti.
Na, žinutės turinį mums ir toliau „duos“ gyvenimas, o naujas stilius yra lyg pakuotė, padėsianti sulaikyti tikslinės grupės dėmesį. Ilgainiui akis ims atpažinti Rokiškio žinutę iš vizualo. Stilistika žingsnis po žingsnio atsiras ir miesto aplinkoje, kanceliarijos priemonėse, institucinėje ir renginių atributikoje. Savivaldybės reprezentacinės dovanos įgaus naują pavidalą. Derindami logotipą, gretutinius elementus ir šūkio transformacijas galime išgauti gausybę patrauklių variacijų, kurios vis viena bus atpažįstamos kaip vieningas Rokiškio stilius.
Man gera matyti, kaip dera herbas, ženklas ir šūkis. Jie tarytum vienas kitą papildo – kilmingų šeimų simboliai ir šiuolaikinis žaismas. Rekomendacijas, kaip naudoti juos atskirai ar kartu, gausime, bet suprantu, kad negalima numatyti visų situacijų, teks rasti ir savąjį stiliaus pojūtį.
Kita svarbi kryptis – užsienis. Šūkį patogu versti į užsienio kalbas, jo prasmė išlieka. Turizmo sektoriuje tokia svetingumo žinutė gražiai prigis, ženklas sulauks klausimų. O tai proga pasakoti, kas mes ir kodėl tokie įdomūs.
Svarbiausia, kad atsispindėtų ne tik grafiniame dizaine
Agnė Raščiūtė
Komisijos narė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ viešųjų ryšių projektų vadovė
Identitetas, tikslingas pozicionavimas ir vieninga komunikacija yra labai svarbūs elementai siekiant nepaskęsti logotipų, šūkių ir spalvų jūroje. Pati ilgą laiką kūriau, dirbau kartu su kitomis institucijomis, siekdama, kad Lietuva užsienyje būtų matoma ir vertinama kaip talentingų ir profesionalių kūrėjų šalis, kurioje klesti technologijos, gyvybės mokslai ir kt. Daugiausia iššūkių kelianti tokio darbo dalis tai, kad, neturint vieningos komunikacijos, beveik neįmanoma užtikrinti, kad tavo skleidžiama žinia įsės į žmonių smegenis.
Todėl labiau džiaugiuosi, kad visai neseniai buvo patvirtinta nauja šalies pristatymo užsienyje strategija „Lithuania Co-create“. Joje ypač akcentuojama, kad Lietuva – šalis, kurioje galima kurti ir su kuria galima kurti. Naujasis Rokiškio prekinis ženklas ir šūkis „Mano kraštas Tavo“ labai organiškai įsilieja į bendrą šalies strategiją. Išties, galų gale Rokiškis kristalizuoja savo identitetą, ir tai yra labai svarbu. Juk negalim būti viskuo: muziejaus miestu, bažnyčios miestu, sūrinės miestu, „Vaidiname žemdirbiams“ miestu ar „tos psichiatrinės“ miestu. Naujasis miesto identitetas kapsto giliau ir pabrėžia, kad Rokiškis yra daugiau nei traukos objektai ar renginiai. Tai miestas, kuris kviečia, priima ir dalinasi. Išties, buvo labai įdomu skaityti tai, kaip mano gimtąjį miestą mato ženklo kūrėjai iš kitų miestų. Žmonės, kurie galbūt net nėra čia buvę ir jo patyrę. Manau, kad mūsų kraštą daugelis mato kaip terpę, kurioje dera modernumas kartu su kertinėmis mažo miesto vertybėmis. Tikrai turime kuo didžiuotis! O dabar svarbiausia, kad naujasis Rokiškio miesto identiteto ženklas atsispindėtų ne tik grafiniame dizaine, bet ir Rokiškio tobulėjime, modernėjime, vystymesi. Svarbu ir tai, kokias vertybes puoselėja jo gyventojai.
Išsklaidyti abejonės ir padėti ginčams tašką
Justina Daščioraitė
Komisijos narė, rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja
Nors visuomenėje dar yra nusistovėję stereotipai apie prekės ženklą, pastaruoju metu jis tampa labai svarbus, tarsi „žodis“, kuris gali išjudinti gyventojus, turistus ir investuotojus. Vis dažniau išgirsdavome kalbant, klausiant, diskutuojant – tai koks iš tiesų yra Rokiškio kraštas? Kaip mes, rokiškėnai, save matome, identifikuojame? Rieškučiomis semiantys kultūrą ar turintys įgimtą verslo gyslelę? O kaip mus mato pasaulis?
Ilgą laiką buvome pasidalinę į dvi stovyklas: „kultūros“ ir „pramonės“. Ginčijomės, kuris žodis svaresnis. Ar šie žodžiai tarpusavyje konkuruoja, o galbūt atvirkščiai – vienas be kito negalėtų egzistuoti. Rokiškio rajono prekės ženklo kūrimo procesas tapo savotiška kelione pažįstant savo kraštą ir iš naujo atrandant tai, ko iki šiol nepastebėjome ar neatkreipėme dėmesio. Nors Rokiškis be „sūrio“ ir be „kiškių“ nebūtų tikras Rokiškis, tačiau šiuo sprendimu norėjome pagaliau išsklaidyti visus klausimus, abejonės ir padėti ginčams tašką.
Šiandien konkurencija vyrauja ne tik tarp privačių įmonių, bet ir tarp miestų. Norime, kad naujai kuriamuose gyvenamųjų namų kvartaluose apsigyventų jaunos naujakurių šeimos, į mus kryptų investuotojų akys. Galimybės beribės. Tam ir kuriame patrauklų, jaukų, gyvybingą miestą. Tačiau, jeigu apie tai niekas nežinos, kodėl turėtų susidomėti? Todėl miesto prekės ženklas – galimybė miestui nenugrimzti į užmarštį – pasakoti apie savo, apie mus kitiems taip, kad niekam nekiltų abejonių, kodėl verta čia atvykti, gyventi ir pasenti.
Koks Rokiškis yra man? Ar mus atspindi šis prekės ženklas? Be abejonės. Man Rokiškis visuomet buvo, yra ir bus jo žmonės. Visi kitokie – su skirtingomis patirtimis, požiūriais, gyvenimo posūkiais, kurie atveda į Rokiškį. Dėl to kraštas ir įgauna daugybę spalvų – yra pulsuojantis, dinamiškas. Manau, kad ne objektai, o žmonės yra svarbiausias miesto dėmuo. Nes be jų būtų tuštuma. Jeigu pažvelgsime į istoriją, Rokiškis išaugino ne vieną ryškią, nacionaliniu mastu žinomą asmenybę. Tokių žmonių, kurie garsina Rokiškį, daro pokytį ne tik rajone, Lietuvoje, bet ir pasaulyje, taip pat turime. Todėl net ir dėl to Rokiškis yra išskirtinis. Tačiau vėl viskas atsisuka į žmones. Juk jie ir kuria didžiausią pridėtinę vertę. To reikia nepamiršti ir kiekvieną mūsų žmogų branginti. Tą sako ir Rokiškio rajono prekės ženklas – elementaru, paprasta, bet, kokiame laikmetyje begyventume, kokių ir kiek virtualių influenserių (turiu galvoje dabar populiarią IMMA) bebūtų, niekas nepakeis nei žmogaus, nei žmogiškumo, nei santykio, nei jausmo, kuriuos mes tarpusavyje kuriame. Dėl to ir šūkis „Mano kraštas Tavo“ su visomis jo variacijomis atspindi tai, kuo mes dalinamės ir kas mums svarbu.
Miesto ženklodara – vienas sudėtingiausių dalykų. Juk jame po dalelę turi tilpti daug dalykų. Juk kiekvienam žmogui skirtingai skauda, rūpi kitokie dalykai. Ir tai normalu. Taip turi būti. Nesame klonai. Tačiau, kad ir kokį logotipą, šūkį sukurtume, turime jam patys įpūsti gyvybės. Logotipas, šūkis gali būti auksinis, įspūdingiausias, moderniausias ir bet kokas -iausias. Tačiau, jeigu mes patys nedirbsime, nemylėsime, nepuoselėsime, viskas nuguls į stalčius, kaip neretai būna. Laukia bene sunkiausia užduotis – suteikti platformą ženklui gyventi. Aš tuo tikiu. Viliuosi, kad tuo patikės ir rokiškėnai!
Projektą iš dalies remia:
Gal to ženklo labiausiai reikia mergaitei, kuri visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningi su _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ “ priešrinkiminiame sąraše buvo 5, porinkiminiame 4. Su meru važiavo į Kinijos liaudies respublikos Harbino miestą ir pristatė Rokiškį kaip žalumos, vandens, vėjo ir šviesos oazę.