Esu senyvo amžiaus II grupės neįgalusis. Kartkartėmis, kaip nurodo gydytojai, važiuoju į Vilnių, į Santaros klinikas pasitikrinti sveikatos. Esu sutrikusio judėjimo neįgalusis. Šiek tiek paėjus, man reikia pailsėti. Net ir nueitas metras man yra brangus. Važiuojant į Santaros klinikas, patogiau išlipti ne autobusų išlaipinimo stotelėje, o įlaipinimo į Rokiškį, taip arčiau. Sveikam žmogui paeiti keletą metrų tikrai nieko nereiškia. Kartais kaip neįgalusis paprašau vairuotojo taip sustoti, ir nebūna jokių problemų. O yra tokių vairuotojų, kuriems į tavo negalią nusispjaut, jie sako, kad jiems taisyklės neleidžia.
Kyla klausimas, kodėl vienam vairuotojui taisyklės leidžia, kitam ne. Mano nuomone, viskas priklauso nuo vairuotojo. Ir dar man kyla klausimas: kodėl vieni vairuotojai atjaučia kitus dėl negalios, o kitiems tiesiog nusispjaut. Jie nepagalvoja, kad visiems ateis senatvė, o kartu ir neįgalumai.
Bronius Algimantas Repšys
