– Prieš pora savaičių praūžė paskutinis Lietuvos ralio čempionato etapas Utenoje. Kelintą vietą užėmėte bendroje sezono įskaitoje? Kiek šiais metais dalyvavote varžybų?
Marius: – Dalyvavome visose Lietuvos ralio čempionato varžybose. Tik dėl techninių gedimų nebaigėme vieno ralio, tačiau susumavus visus ralius tapome savo klasės čempionais, o 2WD klasėje užėmėme trečiąją vietą. Būtent tokio rezultato ir siekiame.
Matas: – Sezonas vienas būtų vienas sėkmingiausių, jei nebūtume patyrę avarijos Elektrėnuose ir nebūtų tekę nuomotis automobilio paskutiniam etapui Utenoje.
Šiais metais preliminariai tapome savo klasės čempionais ir turėtume būti 4-oje vietoje bendroje įskaitoje. Dalyvavome visuose šešiuose čempionato etapuose. Sekėsi neblogai, neskaitant variklio problemų Rokiškyje ir avarijos Elektrėnuose. Paskutiniame etape važiavome ramiai, nes mums tereikėjo finišuoti, kad taptume čempionais.
Povilas: – Galutinis sezono rezultatas džiugina. Galime lėkti greitai ir būti konkurencingi net aukščiausiame lygyje, vadinamojoje A lygoje. Dalyvavome penkiose varžybose. Keturios iš jų buvo sprinto, teko varžytis ir viename ilgiausių ralių per visą „CBET Rally Rokiškis“ istoriją. Nepaisant to, kad nedalyvavome pirmajame sprinto etape, metų įskaitos SG-3 klasėje užėmėme antrąją vieta, o „Junior“ įskaitoje tapome čempionais.
Paulius: – Šiais metais startavome keturiuose raliuose, deja, prizinę vietą iškovojome tik kartą. Net nežinau, kurią vietą užėmėme bendroje įskaitoje.
Petras: – Tai buvo mano debiutas „4wd“ automobilių klasėje ir iš karto tempas buvo toks, kad galėjau pretenduoti į prizines vietas. Šiemet dalyvavome keturiuose raliuose iš šešių. Deja, Lenkijos etapas neįskaitomas kaip laimėtas, nes nebuvau pateikęs paraiškos. Jei būčiau tai padaręs, būtume užfiksavę pirmąją vietą klasėje, tačiau likome antri LARČ 3 klasėje.
– Kalbant apie sezoną, bene svarbiausias turbūt dalykas – automobilio patvarumas. Ar nenuvylė? O kaip klostėsi komandinis darbas?
Marius: – Šių metų sezono eigoje pakeitėme savo seną BMW į kitą, naujai padarytą. Būtent dėl to automobilis buvo kur kas patvaresnis ir patikimesnis. Dėl to kur kas dažniau lipome ant čempionato prizininkų pakylos. Žinoma, komandinis darbas taip pat turi įtakos rezultatui, kiekvienas iš komandos narių turėjome savų darbų. Juos, kaip rodo rezultatas, atlikome dešimtukui.
Matas: – Automobilis buvo patvarus. Pusę sezono nerodė jokių ožių ir veikė puikiai. Pirmieji trys etapai ėjosi lyg iš natų. Rokiškio ralyje atsirado variklio problemų, bet vis tiek pavyko finišuoti trečiojoje vietoje bendroje įskaitoje. Elektrėnuose, kaip žinia, patyrėme didelę avariją. Automobilis bus remontuojamas žiemą, o paskutiniam etapui teko išsinuomoti fordą. Mūsų ekipažo darbas neblogas, turėjome labai mažai treniruočių, bet važiuoti sekėsi. Tai mums su šturmanu jau aštuntas sezoną, vienas kitą puikiai pažįstame.
Povilas: – Naujas automobilis – naujos patirtys. Automobilis buvo paruoštas itin kruopščiai ir sezono metu didelių techninių gedimų neturėjome. Prireikė tik „einamųjų“ remontų.
Paulius: – Nefinišavome net keliose varžybose, vis sugesdavo automobilis. Sprendėme bėdas, bet sutvarkius vieną išlįsdavo nauja. Visą sezoną atrodė, kad trūko vos vos…
Petras: – Mūsų nuomojamos „Škodos“ gedo starteris. Ši problema mums trukdė net tris ralio etapus. Kelmėje niekaip negalėjome išvažiuoti iš griovio, nes automobilis tiesiog neužsivedė, taip ir išsprūdo pirmoji vieta. Su šturmanu iš karto radome bendrą kalbą, nes vienodai suprantame ir matome trasas.
– Prisiminkime visus šių metų ralius. Kuris buvo įsimintiniausias?
Marius: – Man asmeniškai buvo sunkiausias pirmasis čempionato etapas Lenkijoje ir Rokiškio „CBet“ ralis. Lenkijoje mūsų laukė ne itin geros būklės keliai, tad po žiemos miego nebuvo lengva įsivažiuoti į rimtą ir pasiekti gerą rezultatą, o Rokiškio ralis įstrigo dėl daugybės ilgų atkarpų, didelio karščio, kuris pareikalavo itin daug tiek fizinio, tiek technikos paruošimo. Jei tektų rinktis vieną, sakyčiau, įsimintiniausias buvo namų ralis Rokiškyje.
Matas: – Įsimintiniausias buvo Rokiškio ralis, nes po tiek nesėkmių pagaliau pavyko finišuoti, nors ir turint techninių problemų. Visi kiti raliai taip pat buvo savotiškai įsimintini: Lenkijos prasti keliai, Kelmės greičio ruože atlikome suktuką – baigėsi laimingai, Mažeikiuose kankino galybė dulkių, Elektrėnuose patirta sunku avarija, o Utenoje „sugrįžo“ senos, geros, techniškos laiko patikrintos trasos.
Povilas: – Įsimintiniausias ralis, be abejones, namų. Tai buvo mūsų pirmasis startas A lygoje 2,5 l variklio automobiliu. Dėl nesusipratimų klasėse buvom perkelti i „BMW CUP“ įskaitą ir turėjome spausti maksimaliai norėdami pasigalynėti su vienais stipriausių BMW klasės vairuotojų Lietuvoje. Būtent šis ralis davė didžiausią spyrį ir privertė labiausiai pasitempti.
Paulius: – Įsimintiniausias Rokiškio „CBet“ ralis. Tai buvo ir geriausias mūsų finišas šiame sezone.
Petras: – Rokiškio ralis, žinoma. Čia viskas ėjosi kaip iš natų. Tempas geras, oras geras – viskas puikiai, žinant, kad visiškai nesitreniravome.
– Koks Lietuvos ralio lygis, palyginti su kaimyninėmis šalimis?
Marius: – Mūsų ekipažo ralio bagažas nėra didelis, ragauta tik Lenkijos ir Latvijos kelių. Lietuva nė kiek nenusileidžia, gal net, sakyčiau, pirmauja pagal ralio organizuotumą. Žinoma, visur yra pliusų ir minusų, bet kol kas džiaugiuosi Lietuvos ralio čempionatu.
Matas: – Šiuo metu Lietuvoje yra bene aukščiausias lygis Baltijos šalyse. Mūsų šalyje važiuoja ne vienas R5 klasės automobilis, itin didelė konkurencija „BMW CUP“ klasėje. Kiekviename etape stabiliai startavo 50–60 ekipažų. Tai neblogai. Net ir mūsų klasėje susirinkdavo 5–6 tikrai stiprūs ekipažai – dėl prizinių vietų teko paplušėti. Ralis Lietuvoje turi šviesią ateitį, nes klasės pildosi naujais vardais, o vyresni dalyviai dairosi į galingesnę klasę.
Povilas: – Ralio lygis Lietuvoje šiuo metu yra labai aukštas ir vis auga, turime aibę stiprių lenktynininkų, lenkiame tiek latvius, tiek lenkus. Smagu būti šio smarkiai populiarėjančio sporto dalimi.
Paulius: – Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos ralis yra išties aukšto lygio. Daug dalyvių, puikios trasos.
Petras: – Mūsų šalies ralis labai aukšto lygio. Latvijos ralis merdi, o Lenkijos ralyje daug netvarkos Lietuvoje turime daug rimtos technikos ir, panašu, kitais metais jos daugės.
– Kokie jūsų planai? Kas prisideda prie jūsų sėkmės?
Marius: – Kitą sezoną dar anksti planuoti, žinoma, norisi lipti aukščiau. Prie sėkmės prisideda rėmėjai ir mechanikai. Kartais žmonės galvoja, kad tai tik vairuotojo pasiekimai, tačiau ralio virtuvėje –daugelio žmonių pastangos. Ačiū ir tiems, kurie mus palaikė, palaiko ir palaikys.
Matas: – Planai – susitvarkyti automobilį iki idealios būklės ir laukti kito sezono. Tikslesnių planų dar nedėliojome. Norėtųsi persėsti į galingesnę techniką ir kovoti dėl absoliučių čempionų vardų, tačiau biudžetą reikėtų padauginti iš 3. Iš esmės turime konkurencingą savo klasės automobilį, juo galima važiuoti tikrai greitai. Planuojame testuoti R5 ir N5 lygio techniką, bet ar pavyktų ja važiuoti visa sezoną, dabar sunku atsakyti.
Esame dėkingi savo pagrindiniam partneriui AB „Rokiškio sūris“. Tik jo dėka galime būti konkurencingi. Asmeniškai dėkoju savo šeimai, pirmiausia žmonai, kuri supranta šią visą „ligą“. Žinoma, dėkojame visiems rokiškėnams, kurie atvyksta pažiūrėti ralio ne tik Rokiškyje. Gerbėjų ir žiūrovų palaikymas labai svarbus, o trasoje matyti daug aistruolių labai džiugu.
Povilas: – Norėtųsi išbandyti A lygą, „BMW CUP“ klasę, tačiau tam reikia 2,8 l variklio ir visų kitų modifikacijų, taip pat reikia vos ne trigubai didesnio biudžeto. Bandysime jį rinkti, ieškosime partnerių, kurie norėtų prisidėti prie mūsų tobulėjimo. Jei visgi šis planas nepavyks, kitąmet modifikuosime esamą variklį ir bandysime nugalėti SG-3 klasėje.
Prie mūsų sėkmės prisideda visi palaikantys, skatinantys nenuleisti rankų po nesėkmių. Didelis ačiū tėčiui už tai, kad lydėdavo į visus ralius. Ačiū komandai „GS Sport & Repair“ už aptarnavimą ir bendradarbiavimą viso sezono metu. Ačiū šturmanui už pergales, pasiektas kartu.
Paulius : – Kitą sezoną startuosime tuo pačiu automobiliu, tik būsime sukaupę daugiau patirties ir konkurencingesni. Gaila, kad šį sezoną kilometrus „rinkome“ tik per varžybas, nes kiekvienas išvažiavimas reikalauja nemažų pinigų, tad treniruočių neturėjome.
Mūsų sėkmė – tai ir mūsų rėmėjai. Esame dėkingi įmonėms „Rytkirta“, „Dorema“ bei savo sporto klubui „Demontas racing team“. Nesu iš tų, kuris eitų ir prašytų paremti mano aistrą ir didžiulį norą važiuoti, vis dėlto naudojuosi proga ir kviečiu pakviesti prisijungti prie mūsų treniruočių, startų ir, žinoma, sėkmingų finišų. Pažadame gražių vaizdų ir gerų emocijų.
Petras: – Kitų metų mūsų tikslas – dalyvauti visuose LARČ etapuose ir surengti bent keletą treniruočių, kad būtume dar greitesni. Žilvinas sutiko su manimi važiuoti dar vieną sezoną, dabar reikia rasti lėšų ir automobilį artėjančiam sezonui. Dėkojame sirgaliams už palaikymą ir visiems, kurie prisidėjo prie mūsų debiuto, „4wd“ klasėje!
