Pirmiausia į Kauną
Kai nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus metų pradžioje nusprendė surengti tokią parodą Kaune, dalis vertingiausių eksponatų iš Rokiškio pirmiausia išvažiavo tenai. „Išvežta daugiau nei šimtas kūrinių. Tačiau nesirūpinkit – mūsų muziejus tuščias nelieka. Eksponatai pakeičiami unikaliais XVI–XIX a. Vakarų Europos dailininkų tapybos, skulptūros ir taikomosios dailės dirbiniais iš Mykolo Žilinsko kolekcijos. Tai išskirtiniai darbai, kuriuos jau galima apžiūrėti Rokiškyje“, – dar prieš karantiną sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė.
Prestižas ir klausimai
Vilniuje pristatyta ekspozicija – mažesnė nei Kaune, tačiau susidėmėjimas – didžiulis. D. Kiukienė sakė, jog atidaryman prisirinko kraštiečių, menotyrininkų, su Rokiškiu vienaip ar kitaip susijusių žmonių. Dauguma jų girdėję apie Rokiškio prakartėles, L. Šepką, bet neįtarė, kad mūsų mieste saugoma tokia meno kolekcija „Sulaukėm aibės klausimų. Tikimės po šios parodos lankytojų, kurie iki šiol Rokiškio dar neatrado Mums prestižas, kad du garsiausi Lietuvos muziejai susidomėjo Rokiškio dvaro meno kolekcija“, – sakė D. Kiukienė.
Kodėl tik po aštuoniasdešimties metų ši kolekcija pirmą kartą pristatyta plačiai, šiandien niekas atsakymo nežino. D. Kiukienė sakė, jog Kaune saugomi Rokiškio dvaro kūriniai buvo vežiojami po Europą ir pristatomi kaip M. K. Čiurlionio dailė muziejaus eksponatai. Vilniaus universitete yra saugoma grafo Konstantino Tyzenhauzo iškamšų kolekcija. Ją labai mažai kas yra iki šiol matę ir tik Kaune bvo demonstruojamos kelios iškamšos. Vilniuje jų nėra – erdvė eksplozijai perpus mažesnė.
Kieno idėja?
Anot D. Kiukienės, idėja surengti tokią parodą kilo ilgamečiam M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui, muziejininkui Osvaldui Daugeliui ir Rokiškio krašto muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei. Ilgai puoselėtą idėją realizavo muziejininkų bei restauratorių komanda, kuriai vadovavo menotyrininkė daktarė Aušra Vasiliauskienė.
Atidarydama parodą Kaune dar prieš karantiną M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė akcentavo, kad paroda yra ne tik moksliškai rimta, pagrįsta tyrinėjimais, bet ir linksma, žaisminga. Susiruošusiems ją apžiūrėti rekomendavo „atsinešti sumuštinių ir arbatos, nes, norint apžiūrėti visą kolekciją, reikia skirti nemažai laiko, be to – norisi vis sugrįžti“.
Prie sumanymo prisidėjo ir Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus, kuris paskolino Konstantino Tyzenhauzo paukščius, Nacionalinis dailės muziejui ir kt. Tapybos ekspertas Osvaldas Daugelis papasakojo kolekcijos patekimo į Kauną istoriją, kurią retas Rokiškyje žino. Iš vyresnių savo kolegų jis girdėjo, kad „1941-aisiais vežimais iš Rokiškio dvaro buvo atvežta meno kolekcija“. Mat tuo metu mūsų dvare vokiečiai įrenginėjo ligoninę. Sovietinė valdžia neleido privatiems savininkams turėti vertybių, jas nacionalizavo.
Surinko Konstantinas Tyzenhauzas
Kalbant apie Rokiškio dvaro kolekciją išsamiau, D. Kiukienė sakė, kad kolekcijos pagrindą surinko intelektualas ir keliautojas grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853), Pastovyse (šiandien Baltarusijos teritorija) įkūręs paveikslų galeriją ir ornitologijos kabinetą. „K. Tyzenhauzas savo meno kolekciją surinko keliaudamas ar buvodamas užsienyje. Ji rinkta įvairiais laikotarpiais Konstantino žentas istorikas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K. Tyzenhauzas kūrinius rinkęs „net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje“. Galima sakyti, jog ši parodos leitmotyvu tapusi frazė buvo pranašiška, nes greitai Monmartrą pamėgo ir išgarsino inteligentai menininkai. Su Prancūzija K. Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare, baigęs tarnybą kurį laiką ten gyveno“, – sakė D. Kiukienė.
Daug dėmesio – grafų moterims
Didelę eksponuojamą kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų (italų, flamandų, prancūzų, vokiečių) tapybos darbai. Minėtini dailininkai yra Francesco Fontebasso, Marcello Bacciarelli, Salvatoras Rosa, Guido Cagnacci, Andrea del Sarto, Antoine Mirou, Abrahamas van Diepenbeeckas, Leonardas Brameris, Louis‘as de Caullery ir kt. „Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K. Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai ir litografijos. Vertingas Simono Čechavičiaus religinių piešinių rinkinys. Grafai taip pat turėjo gausius „Vilniaus albumo“ litografijų, Lenkijos-Lietuvos valdovų antkapinių paminklų vaizdų rinkinius“, – sakė parodos rengėjai.
Be to, parodoje ypač daug dėmesio skirta dviems garsiausioms grafų moterims – Sofijai Tyzenhauzaitei de Šuazel Gufjė ir Marijai Tyzenhauzaitei-Pšezdzieckienei. Akcentuojama, kad jų talentai ir geri darbai atsiskleidė įvairiose srityse – mecenavime ir kūryboje “. Priminsime, kad duagelio Lietuvoje tik dabar pradedama atrasti Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė, kuri Rokiškyje negyveno, tačiau tuokėsi būtent Rokiškio šv. Mato bažnyčioje, yra pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje, rašiusi prancūzų kalba.
„Parodą taip pat papildo fragmentiški dvaro kasdienio gyvenimo liudytojai – knygos, grafaičių piešiniai ir akvarelės, aksesuarai. Paskutiniųjų Rokiškio šeimininkų grafų Pšezdzieckių pomėgį fotografuoti rodo gausus mėgėjiškų nuotraukų rinkinys, o dvaro tarnautojų išsaugota drabužių kolekcija bus galima pasigrožėti filmuotoje medžiagoje“, – sakė D. Kiukienė.
Lydės kultūriniai renginiai
Parodą lydės kultūriniai renginiai: dr. Aistės Bimbirytės-Mackevičienės paskaita „Vakarų Europos dailės keliai į Lietuvą XIX amžiuje“, Mariaus Daraškevičiaus paskaita „Dvaro valgomasis: tarp tautiškumo ir tarptautiškumo. Rokiškio ir Pakruojo dvarų atvejai“. Renginių datos bus paskelbtos vėliau – atskiru pranešimu muziejaus svetainėje bei socialiniuose tinkluose.
Rokiškio muziejininkai ir tikėtina, rokiškėnai, labai laukia , kada lapkričio mėnesį ši paroda atkeliaus į Rokiškį.“Mums rūpi ne tik pakviesti ta proga Rokiškis menotyrininkus ir kitus čia nebuvusius svečius, bet ir savo žmonėms parodyti vertingiausius eksponatus, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo išvežti į Kauną ar saugomi Vilniuje“, – sakė D. Kiukienė.
Projektą iš dalies remia:
