Po karštų diskusijų rajono politikai palaimino AB „Rokiškio komunalininkas“ norą išsikelti iš miesto centro į senuosius vaistų sandėlius Vytauto gatvėje bei perimti savo nuosavybėn visuomeninę miesto pirtį. Bendrovės vadovas Antanas Vagonis pažadėjo gelbėti pirtį nuo griūties.
Griūna?
AB „Rokiškio komunalininkas“ daug metų panaudos sutartimi eksploatuoja savivaldybei priklausančią visuomeninę miesto pirtį, o bendrovės žinion perduotuose vaistų sandėliuose jokia gamyba nevykdoma, čia tik laikomi bendrovės daiktai. Pirtį ir sandėlius būtina renovuoti, tačiau rajono biudžete tam pinigų nėra.
Praėjusį penktadienį vykusiame rajono tarybos posėdyje vietos politikai ieškojo būdų, kaip nuo griūties išsaugoti minėtus pastatus. Savivaldybės Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Julė Bražionienė siūlė juos perduoti komunalinės įmonės nuosavybėn.
„Bendrovė savo buveinę ir techninę bazę ketina perkelti į senuosius vaistų sandėlius, o ištuštėjusius pastatus miesto centre parduoti. Pirties renovacijai ketinama ieškoti lėšų Europos Sąjungos struktūriniuose fonduose“, – įmonės veiklos planus dėstė p. Bražionienė.
Anot skyriaus vedėjos, vietos politikams pritarus šiam siūlymui, būtų samdomi nepriklausomi ekspertai įvertinti perduodamo turto būklę ir kainą. Po to visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime būtų didinamas įmonės įstatinis kapitalas ir išleidžiamos naujos akcijos. Bendrovės savininkams pagal proporcingai turimų akcijų skaičių būtų suteikta galimybė įsigyti naujų akcijų. Savivaldybė, valdanti jų 84,1 proc., už naująsias akcijas mokėtų ne grynaisiais pinigais, o perduodamu turtu.
Subsidijuoja
Prieštaraujančiųjų dėl sandėlių perdavimo komunalininko nuosavybėn nebuvo. Abejonės kilo tik dėl pirties valdytojo pakeitimo.
Rajono savivaldybės sprendimu, maudynės visuomeninėje miesto pirtyje kainuoja 11 Lt, tačiau klientui reikia mokėti tik 4 Lt, o vaikams iki 10 metų ir sunkaus neįgalumo žmonėms – 3 Lt. Kainų skirtumas subsidijuojamas iš rajono biudžeto. Pernai šiam tikslui savivaldybė atriekė 90 tūkst., o per šių metų 9 mėn. – 69 tūkst. litų.
Suskaičiuota, jog per metus pirtyje žmonės prausiasi 9,5 tūkst. kartų: dažniausiai joje lankosi suaugusieji, vaikai čia maudosi apie 500, o neįgalieji – 70 kartų.
Tarybos narė Irena Saikalienė domėjosi, kodėl savivaldybė, priešingai nei akcinė bendrovė, pirties renovacijai negali gauti ES struktūrinių fondų lėšų. Kaip teigė savivaldybės specialistė J.Bražionienė, jau yra parengtas pirties renovacijos techninis projektas. Jo vertė beveik 2 mln. litų. Savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vadovė Jurgita Blaževičiūtė paaiškino: skirstant ES lėšas viešosios paskirties pastatų renovacijai, rajono prioritetas buvo atnaujinti švietimo įstaigas.
Negali pavilkti
Tarybos nario Gintaro Girštauto nuomone, prieš investuojant į pirties pastatą milijonines sumas reikėtų prisiminti ir tai, jog Rokiškio beveik visi namai bus prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų – gali mažėti pirties klientų.
„Visuomeninė pirtis – tai savivadybės rakštis, kurios jau daugelį metų niekaip negalime išrauti“, – sakė politikas Antanas Slesariūnas.
„Savivaldybė stengiasi kitam perduoti naštą, kurios pati nepajėgia pavilkti“, – antrino jam ir kolega Virginijus Lukošiūnas. Šiuos politikus domino, ar pasikeitus savininkui nekils paslaugos kaina.
Rajono meras Vidmantas Kanopa priminė, jog savivaldybės kontroliuojamų įmonių paslaugų įkainius nustato rajono taryba. Tuo tarpu politikė Jūratė Čypienė įtarė, jog pirties perdavimas komunalinei įmonei yra pirmasis žingsnis jos privatizavimo link. Politikė siūlė šio klausimo sprendimą atidėti vėlesniam laikui. Šis siūlymas nebuvo išgirstas: tarybos daugumos sprendimu ir vaistų sandėliai, ir pirtis buvo perduoti komunalinei įmonei.
Poilsio zona
Sprendimu patenkintas komunalinės įmonės direktorius A.Vagonis sakė, jog pirties remontui ieškos ES struktūrinių fondų paramos. Iki šiol to daryti bendrovė negalėjusi, nes pastatas priklausė savivaldybei. „Jei nepasisektų gauti europinės paramos, tuomet bandytume pastatą įkeisti bankui ir skolintis pinigų jo remontui“, – sakė direktorius.
Paklaustas, ar tikslinga įmonei keltis iš miesto centro į pakraštį, A.Vagonis sakė: „Šiukšlių mašinos negali stovėti miesto širdyje. Ši zona turi būti skirta poilsiui, kavinėms, prekybos centrams, barams.“
Direktorius tikino sieksiantis, kad bendrovės senųjų pastatų pardavimo suma padengtų persikėlimo į naują vietą ir įsikūrimo joje kaštus bei liktų pelno.
Įmonės teritorijos pirkimu šiuo metu nesidomi niekas.
Dalia ZIBOLIENĖ
