Modernieji laužai ir skaitmeninės gentys
Priešistoriniais laikais gentys susirinkdavo aplink laužą dalintis istorijomis. Vėliau šį vaidmenį perėmė televizorius – namų židinys, telkiantis šeimą. Tačiau dėl kanalų stokos visi turėjo žiūrėti tą patį.
Šiandien internetinė televizija grąžina mus prie genties principo, tik visiškai nauju būdu. Įsivaizduokite: milijonai žmonių visame pasaulyje vienu metu stebi tą patį “Sostų žaidimų” epizodą, realiu laiku dalinasi reakcijomis, teorijomis, emocijomis. Jie niekada nesusitiko, bet sudaro virtualią gentį, sujungtą bendros patirties.
“Skaitmeniniai laužai – tai turinys, aplink kurį formuojasi šiuolaikinės gentys,” – aiškina kultūros antropologai. Šios gentys nebeapibrėžiamos geografine vieta ar giminystės ryšiais. Jas vienija bendri interesai, aistra tam tikram turiniui ir… galimybė pasiekti jį bet kada, bet kur.
Naujos ritualinės praktikos: binge-watching kaip iniciacija
Šiuolaikiniai žiūrėjimo įpročiai – serialų “maratonai” (binge-watching), kai žiūrima po 5-8 valandas be pertraukos – primena senovines iniciacijos apeigas. Tik vietoj fizinių išbandymų patiriamas emocinis nuovargis ir pasinėrimas į alternatyvią realybę.
Internetinė televizija sukūrė sąlygas šiam naujam ritualui – galimybę žiūrėti ištisus sezonus be pertraukų. Tyrimai rodo, kad po tokio “maratono” žmonės jaučia stipresnį ryšį su personažais nei tie, kurie žiūri po vieną epizodą per savaitę.
Įdomu tai, kad šie “maratonai” dažnai tampa visuomeniniais įvykiais, apie kuriuos diskutuojama darbe, socialiniuose tinkluose, šeimoje. “Ar jau pabaigei naująjį sezoną?” – tampa įprastu pasisveikinimu tarp bendradarbių ar draugų, o atsakymas “ne” gali sukelti kultūrinės atskirties jausmą.
Algoritmų šamanai: kas iš tiesų valdo mūsų skonį
Tradicinėse gentinėse visuomenėse šamanai ir vyresnieji nurodydavo, kurios istorijos svarbios, kurios pavojingos. Šiandien šį vaidmenį perėmė algoritmai – nematomos jėgos, formuojančios mūsų žiūrėjimo patirtį.
Internetinė televizija naudoja sudėtingus algoritmus, analizuojančius mūsų elgesį ir prognozuojančius, kas mums patiks. Šie skaitmeniniai šamanai turi galią iškelti vieną turinį ir paslėpti kitą, subtiliai formuodami mūsų skonį ir pasaulėžiūrą.
Eksperimentai rodo stulbinančius rezultatus: 78% vartotojų pasirenka žiūrėti tai, ką siūlo algoritmas, net jei pradžioje neturėjo tokio ketinimo. Tai primena senoliškos genties narį, sekantį šamano nurodymais – tik šį kartą šamanas yra nematomas ir veikia matematinių formulių pagalba.
Viena vertus, tai leidžia atrasti neįtikėtinai tiksliai parinktą turinį. Kita vertus, ar galime tvirtinti, kad mūsų pasirinkimai išties laisvi?
Naujakalbė: kaip keičiasi kalba dėl streaming kultūros
Kiekviena reikšminga technologija keičia ir mūsų kalbą. Internetinė televizija – ne išimtis. Per pastaruosius penkerius metus lietuvių kalboje atsirado daugybė naujų žodžių ir posakių:
- “Pabinginti” (nuo angliško “binge-watching”) – peržiūrėti daug epizodų iš eilės
- “Spoilinti” – atskleisti siužeto vingius tiems, kurie dar nematė
- “Contentas” – turinys, specifiškai pritaikytas internetinei platformai
- “Dropinti” – apie platformą, kuri išleidžia visą sezoną vienu metu
Šie žodžiai – ne tik komunikacijos priemonė, bet ir priklausymo šiuolaikinei “genčiai” ženklas. Jų vartojimas signalizuoja, kad esi “savas”, supranti kultūros kodus.
Lingvistai pastebi, kad ši naujoji leksika plinta stulbinančiu greičiu ir jau persikelia į kitas gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, “spoileris” dabar vartojamas kalbant apie bet kokią per anksti atskleistą informaciją.
Naujas ekonominis modelis: kaip apmokestinama dėmesio ekonomika
Senųjų genčių nariai mokėdavo istorijų pasakotojams maistu ar paslaugomis. Šiandien mokame internetinė televizija platformoms pinigais ir duomenimis – naująja skaitmeninio amžiaus valiuta.
Išsivysčiusiose šalyse vidutinis vartotojas prenumeruoja 3-4 streaming platformas ir išleidžia tam apie 40-50 eurų per mėnesį. Tačiau tikroji vertė platformoms – ne šie pinigai, o mūsų dėmesys ir duomenys.
Kai stebime serialą, algoritmai analizuoja, kada pristabdome, ką praleidžiame, kiek laiko žiūrime be pertraukos. Šie duomenys tampa pagrindu kuriant naują turinį. Pavyzdžiui, viena populiari platforma sukūrė serialą, kurio žanras, aktoriai ir netgi scenarijaus vingiai buvo pasirinkti remiantis didžiuliais duomenų kiekiais.
“Šiandien turinys kuriamas ne kūrėjų įkvėpimo, o algoritmo nurodymų pagrindu,” – teigia industrijos ekspertai. Tai primena gentinę sistemą, kur istorijos buvo perduodamos iš kartos į kartą, pamažu keičiantis pagal klausytojų reakcijas.
Naujas priklausomybės tipas: dopamino spiralė
Senųjų laikų pasakotojai žinojo, kaip išlaikyti klausytojų dėmesį – sukurti įtampą, užbaigti istoriją netikėtai, kad klausytojai norėtų grįžti rytojaus vakarą. Internetinė televizija šią praktiką išvystė iki tobulumo.
Serialų kūrėjai bendradarbiauja su neuropsichologais, kad sukurtų maksimaliai “kabinantį” turinį. Epizodai dažnai baigiasi “cliffhangeriais” – momentais, kai žiūrovas tiesiog negali neperžiūrėti kito epizodo. Smegenyse išsiskiria dopaminas – ta pati medžiaga, kuri skatina priklausomybę nuo azartinių lošimų ar socialinių tinklų.
Psichologiniai tyrimai rodo, kad 27% žiūrovų bent kartą praleido darbą ar svarbų socialinį įvykį dėl serialo žiūrėjimo. 68% prisipažįsta reguliariai žiūrintys ilgiau, nei planavo. Ar tai ne naujos formos priklausomybė?
Tačiau yra ir kita pusė – naracija tampa vis sudėtingesnė, reikalaujanti aktyvaus mąstymo ir interpretacijos. Neurotyrimai rodo, kad kokybiški serialai stimuliuoja tas pačias smegenų dalis, kurios aktyvuojamos skaitant sudėtingą literatūrą.
Naujas teritoriškumas: geografiniai apribojimai skaitmeniniame amžiuje
Tradicinės gentys griežtai saugodavo savo teritorijas ir išteklius. Šiandien internetinė televizija platformos daro tą patį su savo “virtualiomis teritorijomis” – turiniu.
Geografinis blokavimas, išskirtinės licencijos, regioniniai apribojimai – visa tai sukuria naują “skaitmeninių sienų” sistemą. Vartotojai, neturintys prieigos prie tam tikro turinio dėl savo geografinės padėties, jaučiasi atskirti nuo globalios genties.
Paradoksalu, bet internetas, kuris turėjo panaikinti sienas, sukūrė naujas – nematomai, bet ne mažiau realias. Todėl atsiranda “skaitmeniniai nomadai” – žmonės, kurie naudoja VPN technologijas “keliauti” tarp šių virtualių teritorijų.
Kas toliau? Metavisata ir totalus pasinėrimas
Artimiausia internetinės TV evoliucijos pakopa – metavisata ir virtualios realybės integracija. Įsivaizduokite ne tik žiūrėti “Sostų žaidimus”, bet fiziškai (virtualiai) vaikščioti po Vesteros pasaulį, bendrauti su kitais žiūrovais-avatarais, galbūt net paveikti istoriją.
Technologijos jau dabar leidžia sukurti interaktyvų turinį, kur žiūrovas gali pasirinkti siužeto vingius. Tačiau ateityje tai bus dar labiau išvystyta – visiškas pasinėrimas į virtualų pasaulį.
Ar tai dar labiau sustiprins genties jausmą, ar priešingai – sukels dar didesnį susvetimėjimą? Šis klausimas lieka atviras.
Internetinė televizija nėra tiesiog technologinis pokytis. Tai kultūrinė transformacija, grąžinanti mus prie genties principo, tik nauju, skaitmeniniu būdu. Mes vėl renkamės aplink virtualų laužą dalintis istorijomis, patirtimis, emocijomis.
Kaip ir bet kuri technologija, ji nėra nei gėris, nei blogis – viskas priklauso nuo to, kaip ją naudojame. Galbūt verta prisiminti senųjų genčių išmintį: istorijos skirtos ne tik pramogai, bet ir mokytis, perduoti vertybes, stiprinti bendruomenę.
Tad kitą kartą, kai įsijungsite mėgstamą serialą, pagalvokite – kokioje gentyje dalyvaujate ir kokias istorijas ji jums pasakoja?
Užs. R1037
