Rokiškio rajono savivaldybės skola išaugo iki 31 mln. litų. Kuro tiekėjai seniūnijoms nebeskolina degalų, kai kurių įstaigų darbuotojai priversti eiti nemokamų atostogų, trūksta lėšų šildymui bei ūkio išlaidoms. Vis dėlto rajono valdžia situacijos nedramatizuoja.
Sunkus ruduo
Šių metų pradžioje tarybos nariams tvirtinant rajono biudžetą buvo prognozuojamas išskirtinai sunkus finansinis ruduo. Į rajono biudžetą planuota surinkti 74,2 mln. litų. Nors planas vykdomas, šių lėšų pakanka tik 11 mėn. biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir pusės metų ūkio išlaidoms.
Rajono skola siekia 31 mln. litų. Net 24 mln. šios sumos sudaro bankų kreditai Europos Sąjungos (ES) projektams finansuoti. Būtent tai ir padidino rajono skolų naštą: projektams įgyvendinti rajonas iš savo biudžeto turi atseikėti 15-20 proc. projekto vertės.
Dengia kitų sąskaitas
„Esame skolingi degalinėms, kol nesumokėsime, jos mums neparduos kuro. Anksčiau bent kartą per savaitę nuvykdavome į didžiąsias gyvenvietes – Čedasus, Skemus, Žiobiškį, o dabar su gyventojais daugiausia bendraujame telefonu. Net prieš Vėlines negalėjome aplankyti seniūnijos kapinių“, – teigė Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vadovė Dalia Janulienė.
Nuo praėjusio šildymo sezono seniūnija skolinga už dujas, kuriomis šildomas Kavoliškio lopšelis-darželis bei Kultūros centras. „Tiekėjai grasina nutraukti šildymą, jei jiems nesumokėsime 50 tūkst. litų skolos“, – sakė p. Janulienė. Paklausta, ar seniūnija išnaudojo visas taupymo galimybes, vadovė sakė: „Seniūnijos pastatuose įsikūrusios bibliotekos, bendruomenės ir kitos mums nepavaldžios įstaigos. Jos nėra suinteresuotos taupyti, o jų sąskaitas apmokame mes.“
Pašnekovė sakė, kad vienintelė paspirtis – geranoriški seniūnijos gyventojai. Štai rudenį ūkininkai bei verslininkai padėjo sutvarkyti miestelių aplinką: vieni įpylė degalų lapams ir šiukšlėms išvežti, kiti paskolino techniką.
Artėja bankrotas?
Jūžintų seniūnija neturi 1 000 Lt tarnybinio lengvojo automobilio variklio remontui. Be to, šios įstaigos mikroautobusas sunaudoja 12,5 l kuro 100 km. Toks transportas seniūnijai per brangus. Dėl skolų ji tapo nepageidaujama degalinių kliente. “Prieš rinkimus trumpam buvo leista įjungti gyvenviečių apšvietimą. Žmonės priekaištavo, jog Rokiškio gatvėse šviesu, o kaime tamsu. Laibgalių kultūros darbuotoja nebeišgyvena iš atlyginimo: ji mėnesiui išvyko padirbėti į užsienį. Žmonėms, dirbantiems pagal Viešųjų darbų programą, nebeturime iš ko nupirkti įrankių. Taigi pakliuvome į užburtą ratą: norime dirbti geriau, tačiau negalime”, – problemas vardijo seniūnė Audronė Baltuškaitė.
Jos teigimu, seniūnijos biudžetas mažinamas kasmet: užpernai jis siekė 583 tūkst., pernai – 569,4 tūkst., o šiemet – tik 389,9 tūkst. litų. “O juk privalome mokėti už elektrą, kurą, vaikų vežiojimą į mokyklą, aplinkos tvarkymą, šiukšlių išvežimą. Pristigome pinigų net darbuotojų atlyginimams. Jaučiame artėjantį bankrotą. Jei lėšų negausime, per šv. Kalėdas užrakinsime seniūniją ir eisime nemokamų atostogų”, – kalbėjo p. Baltuškaitė.
Gelbsti turistai
Liūdnos nuotaikos sklando ir rajono kultūros įstaigose. “Metų pabaiga labai sudėtinga: nuo kracho dvarą gelbsti tik specialiosios lėšos už bilietus ir edukacines programas. Laimei, Krašto muziejus yra populiarus ir lankomas: ekskursijos čia plūsta ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Kol bus turistų, mes juos tikrai aptarnausime: gidų išleisti nemokamų atostogų neplanuojame”, – tvirtino Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.
Šilumos tiekėjams muziejus skolingas apie 100 tūkst. litų: nesumokėta maždaug už 5 mėn. Direktorės žodžiais, tiek specialiųjų lėšų muziejus nepajėgus surinkti, tad skolą pažadėjo padengti savivaldybė. “Džiaugiamės tiekėjų supratingumu: jei jie išjungtų šildymą, drėgmė pakenktų muziejaus eksponatams, ypač popieriniam paveldui”, – tvirtino p. Šniokienė.
Nepopuliarus
Rokiškio kultūros centras, priešingai nei muziejus, lankytojų populiarumu nesidžiaugia: rajono žmonės vis mažiau perka bilietų į renginius bei koncertus. “Rokiškin žadėjo užsukti cirkas, tačiau į jo pasirodymą nepardavėme nė vieno bilieto. Laukėme rinkimų maratono, tikėjomės gauti specialiųjų lėšų už patalpų nuomą, tačiau vos kelios partijos pareiškė norą susitikti su rinkėjais mūsų salėse”, – sakė Kultūros centro direktorė Nida Lungienė. Vadovės teigimu, vasarą iš darbo buvo atleisti visi centro darbuotojai, užėmę antraeiles pareigas.
Kaip Kultūros centras rengiasi lipti iš finansinės duobės? Direktorė N.Lungienė sakė, kad sieks išlaikyti tradicinius renginius, o naujiems būtinos pradinės investicijos, kurių centras neturi.
Praėjusį šildymo sezoną centras tiekėjams liko skolingas apie 90 tūkst. litų.
Taupė
Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Gediminas Matiekus teigė, jog pedagogams atlyginimai mokami iš moksleivių krepšelio, o ūkio personalui – iš rajono biudžeto. “Žinojome, kad stigs pinigų ūkio reikmėms, tiksliau, jų turėjome vos pusmečiui. Visus metus labai taupėme, todėl dabar didelės tragedijos nejaučiame. Blogiausia toms įstaigoms, kurios nebandė taupyti, nes tikėjosi, kad metų pabaigoje savivaldybė trūkstamą sumą joms vis tiek skirs”, – sakė gimnazijos vadovas.
Atsiskaitys
Lapkritį didžiųjų rajono kultūros įstaigų – Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos, Kultūros centro ir Krašto muziejaus – administracijos žada atsiskaityti su darbuotojais, gruodį – išmokėti avansą, o atlyginimą – tik kitais metais.
Vyriausybė rugpjūčio mėn. minimalią algą padidino 50 Lt, todėl rajonui papildomai reikės 153,3 tūkst., o kitais metais – 370 tūkst. litų. Finansų ministerija algoms pakelti lėšų neskyrė, todėl įstaigoms tenka verstis iš savo skurdaus biudžeto. Rajono vicemero Egidijaus Vilimo teigimu, artimiausiu metu Lietuvos savivaldybių asociacija žada kreiptis į teismą ir išsireikalauti pinigus teisiniu keliu.
Nedramatizuoja
Rajono meras Vidmantas Kanopa nelinkęs dramatizuoti situacijos. “Savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojams atlyginimai nevėluoja, laiku išmokamos ir socialinės pašalpos. Įsiskolinimai paslaugų teikėjams per metus padidėjo, todėl ieškoma būdų, kaip su jais atsiskaityti. Su šilumą tiekiančia įmone yra sudarytos ilgalaikės atsiskaitymo sutartys. Biudžeto lėšų trūksta ne tik Rokiškio, bet ir daugumai šalies savivaldybių”, – teigė rajono vadovas.
V.Kanopa savivaldybės administraciją įpareigojo ieškoti naujų taupymo būdų, nes skolintis iš bankų neketinama. Anot mero, seniūnijų bei savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai dar pavasarį turėjo numatyti priemones, kurios leistų sumažinti išlaidas.
“Savivaldybė ES projektams vykdyti iš bankų pasiskolino 24 mln. litų. Problema ta, kad juos įgyvendinant atsiranda nenumatytų išlaidų: per pastaruosius metus iš rajono biudžeto papildomai atriekta net 1,5 mln. litų”, – sakė p. Kanopa.
Meras neslėpė sulaukęs politikų bei savivaldybės specialistų priekaištų dėl europinių projektų gausos. “Ateityje turėtume orientuotis į infrastruktūros ir pastatų renovacijos projektus, kuriuos įgyvendinus sumažėja komunalinės išlaidos”, – sakė jis. Savivaldybė neketina imtis naujų projektų, nes ji jau išnaudojo paskolų limitą, todėl nebegali gauti kreditų kapitalo investicijoms.
Dalia ZIBOLIENĖ
