Rokiškyje vėl diskutuota apie turizmo plėtrą, galimybes pritraukti investicijų. Sutarta išgryninti veiklos strategijas ir nesiblaškant veikti trimis krytimis: kurti dvarų ir žydų kultūros kelius, turistus vilioti mūsų kraštui būdingais patiekalais.
Peno akims ir sielai
Rokiškyje – palankios sąlygos turizmui: unikalus kraštovaizdis, dvarai, aikštės, edukacinių programų gausa, išvystyta maisto pramonė, tautinio paveldo produktai, sentikių ir žydų praeities istorija, garsių žmonių tėvonijos, kaimo turizmo sodybos. Turistai atvažiuoja – pernai vien muziejininkai priskaičiavo 52,8 tūkts. lankytojų.
Rokiškyje viešėjusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė patarė išgryninti turizmo veiklos strategijas ir nesiblaškant veikti dviem ar trimis krytimis. Anot jos, šalyje planuojamos kelios didelės turizmo programos: dvarų kultūros propagavimo, žydų istorijos kelio ir gastronomijos. Rokiškėnams reikėtų įsilieti į šias programas, nes tam yra puikios sąlygos: rajonas garsėja dvarais, prieš karą kai kuriuose miesteliuose pusę gyventojų sudarė žydai. „Domėtis litvakų kultūra senuosius skatina skausmas, o jaunąją kartą – smalsumas“, – sakė E. Šiškauskienė.
„Turistui reikia siūlyti ir įdomios veiklos, ir išskirtinio maisto. Reikia peno akims, sielai ir skrandžiui. Gastronomijos keliui galite siūlyti sūrį, aliejų, duoną, mėsos gaminius, kepinius… Išgryninus prioritetus, reikia juos susieti su konkrečiais pasiūlymais: kuo užimti turistą, kur jis gyvens, ko paragaus“, – siūlė asociacijos prezidentė. Jos nuomone, turizmo srityje mūsų rajonui reikėtų bendradarbiauti su kaimynine Latvija, kurioje turizmo rinka pastaraisiais metais auga labai sparčiai. Šiaurės Lietuvos regionams perspektyvu orientuotis ir į vietinį turizmą. Pastaraisiais metais Lietuvoje turistų iš Rusijos sumažėjo 37 proc., tačiau rinka to nepajuto, nes kompensavo padidėję srautai latvių, italų, norvegų bei pačių lietuvių. Iš užsienio į Lietuvą atvyksta 56 proc. turistų, visi kiti – vietiniai.
Sėkmės filosofija
Kooperatinės bendrovės „SV Obeliai“ vadovas Henrikas Asauskas akcentavo, jog verslo aplinka rajone gerėja, kuriama darbo vietų, gimsta naujų idėjų. „Pritariu valdžios ir verslininkų idėjai apjungti krašte gaminamą produkciją į vieną liniją, kurios pavadinimas prasidėtų žodžiu „Rokiškis“. Tokių produktų jau yra: tai „Rokiškio sūris“, „Rokiškio skilandis“… Gal ateityje pasiūlysime ir „Rokiškio aliejų“, – žadėjo verslininkas. Jo nuomone, norint pritraukti investuotoją, reikia atlikti daug namų darbų: rasti gerus specialistus, sukurti infrastruktūrą, gaminti produktą konkurencinga savikaina. „Diskutuodami apie rajono perspektyvą turime sau atsakyti į klausimą, ar tikrai norime, kad gyvenimas Rokiškyje pagerėtų, ar tik apsimetame, kad mums tai rūpi“, – kalbėjo H. Asauskas.
Sėkmės formulės dedamąją – atsakomybę siūlė pridėti pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis: „Tebedominuoja neteisingas mąstymas, esą „kažkas“ yra už viską atsakingas. Niekas nesukurs geresnio gyvenimo, tik pati bendruomenė. Nuo stiprių ir aktyvių bendruomenės lyderių, savivaldos atstovų, verslo, šviesuomenės bendro darbo priklausys, kokios investicijos pasieks rajoną, ar bus kuriamos naujos darbo vietos.“
Viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas siūlė miestui gėlės įvaizdį: žiedo centre – rajono ašis – bažnyčia, Nepriklausomybės aikštė ir dvaras, o aplink besiskeidžiantys lapeliai – kiti turistams siūlomi aplankyti rajono objektai.
Konferencijoje aktyviai dalyvavo rajono asocijuotų verslo struktūrų atstovai, verslininkai, amatininkai, savivaldybės atstovai, gyventojai. Jos rengėjai į svečius pasikvietė ir „Rokiškio sūrio“ direktorių Antaną Trumpą. Pasveikinęs visus, jis linkėjo kartu kurti Rokiškį ir išskubėjo į susitikimą su verslo partneriais iš Amerikos.
Apie naują viešbutį
Verslininkas Pranas Blažys su E. Šiškauskiene diskutavo apie tikslingumą mieste statyti naują viešbutį. Trijų žvaigždučių 40 vietų viešbučio savininkas teigė, jog galėtų išplėsti savo viešbutį, tačiau jo užimtumas vos 20 proc., o konkurencija su svečių namais verčia mažinti kainas. Beje, svečių namai gali apgyvendinti apie šimtą žmonių, dauguma darbuotojų įsigiję verslo liudijimus, todėl jų paslaugos yra pigesnės. „Valdžia brandina naujo viešbučio idėją, o esantys neužpildyti“, – stebėjosi P. Blažys.
Anot asociacijos prezidentės, mūsų krašte reikia naujų turizmo paslaugų tam, kad žmonės kelioms dienoms pasiliktų mieste, tuomet pakaktų klientų ir viešbučiams, ir svečių namams.
Dalia Zibolienė
