Patyrę žalą deklaravo tik keturi pareiškėjai
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė sako, jog reikia džiaugtis, jog mūsų rajonas nėra tarp daugiausiai nuo nepalankaus pavasario Lietuvoje nukentėjusių rajonų, ir žemdirbių, besiskundžiančių nuostoliais, nebuvo daug. Į rajono savivaldybę žemdirbiai kreipėsi tik dėl žalos 17 hektarų sodų ir uogynų, kuriems itin stiprios šalnos padarė daugiausiai nuostolių, iš rajone esamų daugiau kaip 200. Tiesa, sodininkai jau suskaičiavo, jog žalą patyrė apie 90 procentų šio ploto – obelų, kriaušių, trešnių, slyvų, braškių, bet patyrę žalą deklaravo tik keturi pareiškėjai.
Nukentėję ūkininkai įstatymų numatyta tvarka gali būti atleidžiami nuo įsipareigojimų, jei laiku (per 15 darbo dienų) praneš Nacionalinei mokėjimų agentūrai apie patirtą dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių žalą. Jei kompensacijas, paskelbus ekstremaliąją situaciją, skirs valstybė, savivaldybei savo kišenės patuštinti nereikės – galima tik viena kompensacija.
Dėl žalos atlyginimo galima kreiptis ir į rajono savivaldybę. Ji informuoja, kad, norėdami gauti kompensaciją už patirtą žalą, ūkininkai pirmiausia turi pagrįsti nuostolius. Tam reikia pateikti nustatytos formos prašymą seniūnijoje arba savivaldybės Žemės ūkio skyriuje (Sąjūdžio a. 1, Rokiškis).
Paskutiniųjų liūčių padaryta žala paaiškės kiek vėliau
Didelis kritulių kiekis (kalbėjomės dar prieš smarkiausias ketvirtadienio liūtis, kai per naktį prilijo už du mėnesius) tiek žalos nepridarė. Pasak J. Jasiūnienės yra tokių ūkininkų, kurie neįvažiuoja į laukus baigti grikių, kukurūzų sėjos, bet šiaip didelių apsemtų dirbamos žemės plotų, bent jau praėjusios savaitės viduryje, nebuvo, o paskutiniųjų liūčių padaryta žala paaiškės kiek vėliau.
Šalnos tęsėsi penkias savaites
Kaip žinia, Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 °C, t. y. 5,7 °C teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 °C temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai. Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito, ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos, kurios jau tęsiasi daugiau kaip penkias savaites. Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.
