Kai prieš keletą metų elektrikai naikino elektros perdavimo linijų stulpus, Zina ir Timofejus Agejevai priprašė, kad paliktų vieną iš jų, stovintį kiemo gale, prie pirtelės. Vyras suvirino metalinį karkasą ir iškėlė stulpo viršūnėje.
Jau šešeri metai, kaip suręstame gandralizdyje įsikuria ta pati gandrų šeimyna. Kad tai senbuviai, šeimininkai sprendžia pagal jų elgesį – gandrai atpažįsta ir žmones, ir jų automobilį. Zina papasakojo smagų šių metų nutikimą: „Kai pavasarį į lizdą nusileido vienas gandras, tikrinom, ar jis mūsų. Kvietėm, šaukėm… Nereagavo. Kitą dieną pamatėme dar vieną, vaikštantį palei balą. Tas irgi nekreipė dėmesio. Mūsiškis pasirodė tik kitą savaitę. Vos įsukom į kiemą automobiliu, prisistatė nešauktas. Pažįsta, nusileidžia, bėga pasitikti, vos ne iš rankų ima žuvį! O atėjūnas pastovėjo ir išskrido.“
Šiais metais sparnuočių šeimyna kaip niekada gausi, joje net penki gandriukai. Ankstesniais metais išsirisdavo trys, keturi. Vaikai mėgdžioja tėvų elgesį, todėl irgi nevengia žmonių draugijos.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
