Kokia pirma mintis buvo, kai išgirdote, pamatėte, kad Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla dovanų gavo vargonus. Klausiu, nes bene pirmoji pasidalijote šia žinia. Ir su malonia nuostaba?
Pirma mintis – tai yra pavyzdys, kai mes kalbame apie projekto poveikį, efektą, tvarumą. Tai yra įdirbis mūsų visų, kurie, daug metų veikdami vargonų temoje, pagaliau turime tokį rezultatą, kad dovanojamas instrumentas – vargonai, kurie visų pirma bus skirti vaikų mokymuisi, pažinimui. Kita mintis – koks nuostabus bendruomenės savimonės lygis. Juk instrumentu rūpinasi jauni tėvai vaikams! O tai reiškia, kad nuo mažų dienų vaikams skiepijama istorinė atmintis ir kryptis. Fantastika! Aš nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi tokia stipria Rudolfo Lymano muzikos mokyklos bendruomene. Ir trečia, niekad nepamiršiu komentaro, išsakyto man prieš kokius 10 metų – niekam neįdomūs tie tavo vargonai – kuris liudijo lyg savotišką gėdą, nepripažinimą to, kas yra akivaizdu. O akivaizdu yra tai, kad mes esame unikalūs, išskirtiniai ir kad dėl to reikia didžiuotis, o ne gėdytis. Man atrodo šis pokytis taip pat jau yra įvykęs.
Ne tik Rokiškio herbe yra vargonai, bet ir riboženklis vaizduoja juos stilizuotus. Tiesa, vargonų miestu mūsų kol kas nevadina (o gal vadina?). Kaip manote, gal mes ne tik teatro ar sūrio, bet ir vargonų vardo verti?
Bet visai gerai skambėtų – vargonų miestas! Per paskutinius turizmo rinkodaros mokymus dar kartą buvo pakartota mintis, kad patrauklūs galime būti tik dėl savo išskirtinumo, dėl to, ko negalima nukopijuoti, atkartoti. Ir čia man iškarto dvi mintys – vargonai ir… antrą mintį kol kas pasiliksiu sau. O jei grįžtume prie herbo, tai 1993 m. sukurtame herbe vargonai ir atsirado dėl to, kad Rokiškis nuo XIX a. garsėjo muzikos mokykla ir vargonininkavimu. Šiandien vargonus suprantame daug plačiau – tai Rokiškio meno ir kultūros istorijos ir tradicijos – nuo literatūros iki dailės, nuo teatro iki maisto kultūros – simbolis. Beje, nėra daugiau pasaulyje jokio herbo, kuriame būtų pavaizduoti vargonai.
Kiek metų jau vyksta tarptautinis vargonų muzikos festivalis, kurį organizuojate, kuriam šiandien „dūšią atiduodate“? Ką per tiek metų šis renginys jau davė Rokiškiui?
Festivalis be pertraukų vyksta jau 27 metus. Mano pačios savarankiškas indėlis į šį įvykį gal nuo 2017 metų. Aš jau nebeprisimenu. Tik žinau, kad daug atidaviau, ir svarbiausia, kad įtikinau, įkvėpiau Rokiškio kultūros centrą mylėti šį profesionalios muzikos renginį ir puoselėti jį taip, kaip kitus scenos menus. Ką visa tai duoda Rokiškiui? Galvoju, kaip čia trumpai atsakyti. Žinomumą, garbę, pagarbą, unikalumą. Rokiškio bažnyčioje savo talentą, kūrybinę raišką, atlikimo meistriškumą demonstruoja pasaulio scenų pripažinti atlikėjai. Tiesiog, dėka bet kokio kultūrinio, meninio įvykio mes galime augti, tobulėti, pilnėti, intelektualėti. Mes galime darytis geresni.
Festivalis prasidės po geros savaitės. Gal galite bendrais bruožais apžvelgti programą?
Nuo rugpjūčio 15 iki rugsėjo 20 dienos mūsų laukia aštuonios muzikinės patirtys. Visi koncertai verti jūsų dėmesio. Šių metų festivalyje daug vokalinių sprendimų. Savo įžvalgas pradėsiu nuo čekų vargonininko Adam Viktora ir jo žmonos Gabriela Eibenova (sopranas) koncerto, kuris įvyks rugsėjo 6 dieną. Aš daug metų svajojau apie galimybę susipažinti su čekų vargonininkų asociacija, užmegzti su jais ryšį ir pasikviesti juos į festivalį. Ir pagaliau pernai ši svajonė išsipildė. Komandiruotės į Prahą metu buvo suorganizuotas susitikimas būtent su šia asociacija ir jos pirmininku Adam Viktora, kuris liko sužavėtas mūsų festivalio istorija ir pažadėjo atvykti. Kita muzikinė rekomendacija taip pat turi ilgą priešistorę. Nors 2020 metais pandemija nesutrukdė įvykti festivaliui, tačiau vienas labai laukiamas kolektyvas dėl staigaus vienintelio ligos atvejo kolektyve nebegalėjo atvykti. Su džiaugsmu pranešu, kad Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ kartu su dirigentu ir meno vadovu Regimantu Adomaičiu rugsėjo 13 dieną sudrebins mūsų širdis ir protus. Jau ne vienerius metus į festivalį kalbiname atvykti jaunosios kartos vargonininkę Eglę Rudokaitę, ir štai paskutinį vasaros sekmadienį Eglė dovanos mums vargonų rečitalį. Per metų metus su atlikėjais užmezgame stiprų ryšį, tad džiaugiamės ne tik galėdami pristatyti naujus vardus, bet taip pat išgirsti ir į festivalį sugrįžtančius. Tikiu, kad klausytojai prisimena nuostabią dviejų latvių programą, kurioje vargonų ir saksofono duetas atliko amerikiečių kompozitoriaus Ph.Glass kūrybą. Tai buvo vienas įsimintiniausių Aigars Reinis ir Aigars Raumanis koncertų. Šis vyriškas duetas rugpjūčio 23 dieną grįžta į Rokiškį su specialiai šiai, Baltijos šalių vienybę liudijančiai datai sukurta programa, kurioje – Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Tą patį rugpjūčio 23 dienos sekmadienį Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje – Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos simfoninio orkestro koncertas. Šių metų repertuare dar vienas grįžtantis kolektyvas – Vilniaus kolegijos studentai, kurių muzikinis projektas „Po bažnyčios skliautais. Liudiju tikėjimą“ yra vertinamas gausios klausytojų auditorijos ne tik Rokiškyje, bet ir visoje Lietuvoje. Vienas iš sakralinės muzikos bruožų – Viešpaties šlovinimas žodžiu, giesme. Geriausias to pavyzdys gospelo muzika, kur susijungia vokalas, religinė lyrika ir… tikėjimo džiaugsmas, kurį rugsėjo 20 dieną mums atskleis gospel muzikos grupės „Vilnius Voices“ koncertas. Ir paskutinė šio festivalio įžvalga susijusi su pradžios koncertu rugpjūčio 15 dieną, kuriame žinomi vardai ir balsai – Eglė ir Vytautas Juozapaičiai bei vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur – įves mus visus į septynias savaites truksiančią nuotaiką.
Prieš gerą dešimtmetį, o gal ir daugiau laikraštis rašė, kad apie Rudolfą Lymaną yra surinkta per mažai istorinių žinių. Per mažai leidinių, informacijos ir panašiai. Ar šiandien spragos užpildytos?
Tame ir yra istorijos grožis. Niekada nėra galimybės išsemti visko iki paskutinio lašo. Istorijos tyrinėjimai nesibaigia niekada. Negaliu vertinti daug ar mažai turime apie patį Rudolfą Lymaną. Bet tikrai galiu pasakyti, kad turime daug daugiau nei jo paties gimtinė Čekija…
Ar Čekijos ambasada teberemia festivalį? Kas jį remia? Kas padeda išlaikyti lygį? Koncertai – nemokami, renginys aukšto lygio, tarptautinis…
Visi koncertai, kurie vyksta veikiančiose katalikų bažnyčiose, turi būti nemokami. Tokia – šventa taisyklė. Tačiau kviečiu atvykus į koncertus palikti auką bažnyčiai. Taip, Čekijos ambasada yra šio festivalio rėmėja ir palaikytoja. Jau sukurtas toks ryšys, kad nepaisant to, kad ambasadoriai keičiasi, tradicija remti festivalį – išlieka. Taip pat šio vargonų festivalio finansinį tvarumą lemia pastovūs rėmėjai – Rokiškio rajono savivaldybė, AB Rokiškio sūris. Festivalį taip pat finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Ačiū, Aušra.
