Paskatino draugas ir sėkmė
Ragų paieškomis Virginijus susidomėjo prie 4 metus, kai draugas medžiotojas pakvietė ieškoti kartu. Tąkart pasiūlymo atsisakė, tačiau po kurio laiko į mišką leidosi vienas. Pirmuosius ragus užtiko netikėtai, o greita sėkmė paskatino ieškoti dar ir dar.
Pasak Virginijaus, šie metai nelabai „derlingi“, surinko tik keliolika ragų, o pernai – apie 50. Pasitaikydavo, kad per dieną užtinka 5–6.
Kur dažniausiai randa gyvūnus puošiančias karūnas? „Visur. Netgi ant kelio. Jų nerandu dideliuose šiluose, beržynuose, nes ten gyvūnai tik prabėga. Reikia ieškoti ten, kur jie apsistoja, – palaukėse, pasėliuose“, – aiškina Virginijus.
Ieškodamas nevažinėja kokia nors transporto priemone, nes nekelia tikslo surasti daug trofėjų, juos parduoti ar atiduoti, net neskaičiuoja, kiek iš viso surinko. Neslepia – tarp jų yra gana vertingų.
Labiau traukia gamta ir ėjimas. Eina ne ten, kur gražu, o kur brūzgynai, karklai, pelkės. Keliaudamas pėsčiomis, sakosi matęs įvairiausių žvėrių, išskyrus lūšį, tačiau jos pėdsakų pavyko užtikti.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Kuo daugiau apie tai bus kalbama ir rodoma, tuo mažiau ragų surasime…Aš šiemet per 2 mėnesius intensyvių paieškų vos 7 šviežius elnių ragus ir dar keletą pernykščių, užpernykščių ragų suradau. Silpnokas sezonas. Elnių su gerais ragais pasigendu ir tą patį sako dauguma mano pažįstamų ieškotojų. Neabejotinai prie to smarkiai prisidėjo medžiotojai ir jų beatodairiška elnių patinų medžioklė. Procentaliai gana daug atrankinių (neperspektyvių) elnių ragų papuola. Ne tuo keliu medžioklė turėtų būti vystoma, jeigu norime turėti rimtų trofėjų.