Važiuojant Jūžintų link, Laibgalių kaime, prie atokiau esančios sodybos, akį patraukė didžiulis briedis. Ne tikras, medinis. Tai vis nepailstančių Birutės ir Alfredo Dzikavičių sumanymas. Užsukus į sodybą matyti, kad kiekvienas jos kampelis sutvarkytas su didžiule meile, o žvelgdamas į tvenkinuko saloje trykštančius fontanus, nejučia pamiršti, kad esi ne kokiame miesto parke, o kaimo sodyboje.
Pamažu, bet užtikrintai
Pasak šeimininko Alfredo, reikėjo nemažai prakaito išlieti, kol sodyba tapo tokia, kokią dabar matome. Reikėjo ir pastatus apmūryti, stogą pakeisti. Daug darbų atliko pats, bet kai kur neapsiėjo be meistrų pagalbos. Kolūkio laikais, kai akmenų buvo pilni laukai ir pakelės, po darbo iš jų rūsį pats susilipdė.
Nors sodyboje puikuojasi nauja pirtis, tačiau ir senosios – dūminės – šeimininkas nesiryžta nugriauti. „Kai vedžiau, ji mums labai pravertė: ne tik maudydavomės, bet ir lašinius rūkydavome, – linksmai pasakojo Alfredas. – Kaimynas senosios pirties neleidžia nugriauti, sako, reikia atnaujinti, sutvarkyti ir tegul stovi. Jis saugo senus daiktus, kiekvienas senas daiktas jam atrodo reikalingas.“
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Darbštūs žmonės , pavyzdys visiems ,geros jums sveikatos.
Geros sveikatos šeimininkams ,puoselėjant grožį.