V.Šliakas: „Vairuojant tokį traktorių nebus gėda rungtis su geriausiais šalies artojais.“ A.Minkevičienės nuotr.
V.Šliakas: „Vairuojant tokį traktorių nebus gėda rungtis su geriausiais šalies artojais.“ A.Minkevičienės nuotr.

Jaunam Rokiškėlių kaimo (Jūžintų sen.) ūkininkui Vytautui Šliakui pastarosios  dienos – įtemptas darbymetis: ateinantį penktadienį jis rungsis dėl rajono geriausio artojo titulo, o liepos 20–ąją rajono garbę gins respublikinėse artojų varžytuvėse Dotnuvoje (Kėdainių r.).

 

Puiki treniruotė
Rokiškėlių kaimo gyventojas 21-erių V.Šliakas pernai tapo geriausiu rajono artojumi ir pelnė teisę šiemet rungtis respublikinėse Lietuvos geriausio artojo vardo varžytuvėse.
„Džiaugiuosi tokia galimybe, bet girtis dar nėra kuo: gali ir nepasisekti, nes mano konkurentai – labai stiprūs ir patyrę artojai, turintys net pasaulinių arimo varžytuvių patirties“, – kuklinosi vaikinas.
Vakar jo kieme burzgė naujutėlaitis „Fendt“ traktorius. Susipažinti su šio mechanizmais bei valdymu Vytautas neturės daug laiko. Galinga technika – ne tėvų ūkio: ją rajono ir respublikinėms varžyboms paskolino rėmėjas, rajono verslininkas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis. O plūgus jaunam ir perspektyviam artojui laikinai patikėjo Kamajų girininkas Sigitas Markevičius, juos sureguliuos „Ivabaltės“ meistrai. Vytautui nereikės sukti galvos ir dėl traktoriaus kelionės: jį į Dotnuvą nugabens UAB „Ivabaltė“.
„Šiame traktoriuje jaučiuosi geriau nei mersedese. Tačiau iš kur man, jaunam, gauti pinigų tokiai technikai įsigyti?“ – retoriškai klausė vaikinas, žavėdamasis naujutėlaičiu „Fendt“ traktoriumi.

Nesibaimina
Šiemet Vytautas baigė Alantos (Molėtų r.) technologijos ir verslo mokyklą, o kitąmet gaus Utenos kolegijos žemės technologijų specialisto diplomą. Taigi vakarietiška technika jaunuoliui – ne naujiena: dirbti panašia Vytautas mokėsi Alantoje. 
Vaikino tėvų ūkyje yra du baltarusiški traktoriai, tačiau tokiais respublikinėse varžybose „klasės“ neparodysi. O štai su naujutėlaičiu „Fendt“ nebus gėda susirungti ir su geriausiais šalies artojais.
Per kelias dienas  Vytautas viliasi „perkąsti“ darbo su „Fendt“ subtilybes, o rajono artojų konkursas jam bus puiki treniruotė prieš respublikines varžytuves.

 

Prie žemės
Beveik visa Šliakų ūkio  žemė, o jos – per 100 ha,  apsėjama javais. Tai pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Sodybos kieme surikiuota technika, tačiau tarp jos nėra brangių ir modernių traktorių, kombainų ar kitų padargų, kainuojančių šimtus tūkstančių ar net milijonus.
„Ūkininkaujame nesiskolindami iš bankų. Gal ir reikėjo dalyvauti paramos priemonėse, tačiau iki šiol tokiam žingsniui nesiryžome“, – dėstė jaunojo artojo tėvas Antanas.
Matydamas sūnaus užsidegimą ūkininkauti, p. Šliakas nebėra taip  kategoriškai nusiteikęs prieš žemdirbiškus projektus: be paramos neįpirksi brangios ir modernios technikos, o be jos jaunam ūkininkui bus sunku plėtoti žemės ūkio verslą ir konkuruoti su kitais ūkiais.
„Lietuvos kaimuose daugėja jaunų ūkininkų. Jų ūkiai kasmet modernėja ir gražėja. Buvom su Vytautu Švedijoje,  ir drąsiai galiu pasakyti, kad mūsų ūkiai dirba daug modernesne technika“, – dėstė p. Antanas.
Paklaustas, ar ūkio plėtros  iniciatyvą ketinąs perduoti sūnui, tėvas šyptelėjo pro ūsą: esą jau daugybę metų ūkį valdo kartu su Vytautu, įsiklauso į jo patarimus, o remonto darbai senokai atiduoti sūnui.
Vytautas pridūrė: kadangi tėtis nemėgsta remontuoti, šie darbai atitenka jam. „Mėgstu krapštyti mechanizmus, pats virinu, moku visus ūkio darbus“, – nuoširdžiai pasakojo jaunasis artojas.

 

Planai
Vytautas – antras zootechnikės Laimos ir miškininko Antano Šliakų, vaikas. Vyresnėlė Vaida išrūko į Vilnių, čia ji mokosi ir dirba.
„Paliko kaimą ir bežada čia grįžti tik vasaroti“, – sakė merginos motina. O štai sūnus nuo pat mažens tarsi prilipęs prie tėvo. Vienas be kito – nė per žingsnį: kartu kuria planus ir juos įgyvendina, kartu remontuoja techniką, aria ir kulia.
Po studijų Vytautas planuoja steigti jaunojo ūkininko ūkį. Tačiau vien ūkininkauti energingam vaikinui bus per maža. Kartu su tėvu jis apskaičiavo: apdirbti žemę, pasėti ir nuimti derlių, prižiūrėti sandėlius ir suremontuoti techniką per metus trunka 90 darbo dienų. Vytautas kuria papildomos veiklos planus. Jie nesusiję su samdomu darbu ar užsieniu, nes tokia veikla trukdytų darbymečiui. Vis dėlto apie savo sumanymus jis kol kas nekalba.
Tėvai sūnaus perspektyvą palaiko: kas kitas, jei ne Vytautas kažkada perims ir tėvų ūkį? 

 

 

Aldona MINKEVIČIENĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: