Praėjusį šeštadienį Panemunėlio krašto žmonės rinkosi į ypatingus atlaidus – monografijos „Panemunėlis“ sutiktuves. Renginyje dalyvavusiųjų nuomone, dviejų dalių knygos sudarymas ir jos išleidimas prilygsta naujos mokyklos ar bažnyčios statyboms.
Du tomai
Pernai „Versmės“ leidykla išleido dviejų dalių monografiją „Panemunėlis“. Tai 22-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skirta Panemunėlio 240 metų sukakčiai (1772–2012), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018) ir kitoms reikšmingoms šalies sukaktims paminėti. 1684 puslapių knygoje publikuojama 87 autorių, mokslininkų ir kraštotyrininkų, 114 straipsnių.
Monografija susideda iš septynių dalių. Be įprastų teminių skyrių – gamta, istorija, etninė kultūra, kalba, tautosaka, įžymūs žmonės, – šio leidinio sociologijos skyriuje pateikiamas Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotojos Irenos Šutininės straipsnis „Adaptacija istorinių lūžių sąlygomis: sovietmečio pradžia ir pabaiga Panemunėlio žmonių autobiografiniuose pasakojimuose“.
Monografijos vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Rokiškio krašto garbės pilietis Venantas Mačiekus džiaugėsi, jog į knygos atlaidus sugužėjo tiek daug Panemunėlio krašto žmonių.
„Įsitikinome, jog dirbame visiems labai reikalingą darbą. Norime ateities kartoms palikti rašytinę istoriją apie gimtuosius kaimus, jų buitį, gamtą, dvarus, gyventojus, papročius, etninę kultūrą, kalbą, mokyklas, kultūros įstaigas, geležinkeliečių ir linininkų rūpesčius“, – sakė p. Mačiekus.
Brangakmenis
Anot monografijos vyriausiojo redaktoriaus, rokiškėnai, gimę prieš Antrąjį pasaulinį karą, iš tėvų pasakojimų dar žinojo, jog Panemunėlio parapijos žmonės yra labiau išprusę, anksčiau pažinę raštą, nes šiame krašte spausdintas žodis turėjo didesnę vertę. Tai – Panemunėlio parapijoje kunigavusio liaudies švietėjo Jono Katelės nuopelnas.
Šie faktai ir paskatino prieš 23 metus surengti Vilniaus universiteto studentų ekspediciją po Panemunėlį. O 2001 m. vasarą buvo organizuota dar viena ekspedicija. Jos metu 22 mokslininkai ir kraštotyrininkai rinko medžiagą monografijai.
Knygos sudarytojo žodžiais, sunkiau sekėsi atspindėti tarybinį laikotarpį, nes prievarta į kolūkius suvaryti žmonės nenorėjo prisiminti tų laikų. „Per revoliucijas visada kažkas nukenčia“, – drąsino juos p. Mačiekus.
„Ši monografija – tai brangakmenis krašto švietėjo kunigo Jono Katelės palikuonims, jo darbų sekėjams“, – susirinkusiesiems kalbėjo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Ji gimė ir augo Panemunėlyje, kūrė šio miestelio mokyklos muziejų, daug laiko praleido tyrinėdama archyvų dokumentus, užrašinėdama vietos gyventojų prisiminimus. Monografijai ji parengė Panemunėlio Jono Katelės mokyklos istoriją ir 9 straipsnius apie įžymius panemunėliečius, surinko tremtinių, politinių kalinių atsiminimų.
Muziejininkė V.Aleknienė prasitarė, jog archyvuose radusi istorinių dokumentų, kuriuose Panemunėlis minimas 1516 ir 1525 metais. „Monografija skirta Panemunėlio 240 metų jubiliejui, nors dar reikėtų išsamiau patyrinėti šaltinius ir galbūt 2016 m. švęsti 500-ąjį jubiliejų“, – sakė p. Aleknienė.
Apie savo kaimą
Monografijoje publikuojama buvusio ilgamečio Panemunėlio vidurinės mokyklos direktoriaus a. a. Juozo Pranckūno aprašyta šios švietimo įstaigos veiklos istorija, o bibliotekininkė Danutė Bružienė vaizdžiai suguldė Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietės bibliotekos, kurioje visą gyvenimą dirbo, veiklą.
Kaimų istorijos neįmanomos be juose gimusių ir augusių žmonių pastangų. “Kas pasakys, kodėl mes nuolat grįžtame prisiminimų takeliais į vaikystės kiemą su geltonais sidabražolių žiedais nubarstytu kluonu?” – taip prisiminimus apie gimtąjį Jurkupių kaimą pradeda Danutė Mažeikienė. O štai Valerija Bagdonavičienė apgailestauja, jog iš jų gimtojo Vilių kaimo beveik 30 sodybų likusios vos kelios. Šio kaimo žmones mena antrąjį šimtmetį skaičiuojantis kryžius. Pranas Palikevičius prisiminė buvusį Rukšių kaimą, kuris, prasidėjus melioracijai, tapo dideliu plynu lauku. Ramanauskų kaimo gyventojų prisiminimus užrašė Birutė Ramelienė. Genė Giriūnienė ir Vytautas Gasiūnas aprašė Balandiškio, Virginija Mikalauskienė – Vieversynės, Birutė Zizienė – Martiniškėnų, Bronislava Kornilova (Bitinaitė) ir Emilija Jurkevičienė – Tindžiulių, V.Gasiūnas – Ažumiškį, Edmundas Kubilius – Joneliškių,
Emilija Šukienė – Panemunių, Petras Pelužius – Lukiškių, Petras Jakštas – Moškėnų kaimus.
Ne popierinis
Rajono vicemeras Egidijus Vilimas sakė nė neabejojęs, jog į leidinio sutiktuves susirinks gausus būrys panemunėliečių.
„Tokios didelės apimties monografijos išleidimas prilygsta naujos mokyklos ar bažnyčios pastatymui“, – knygnešių krašto palikuonims kalbėjo vicemeras.
Anot Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojos Daivos Vilkickienės, monografijos redaktorius V.Mačiekus – tikrai ne popierinis Krašto garbės pilietis: jis daug laiko skiria visuomeninei veiklai.
„Panemunėlio“ monografijos sudarytojams bei visai leidėjų komandai dėkojo Seimo narys Algis Kazulėnas, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Algis Narutis, Panemunėlio seniūnas Anicetas Bytautas, Panemunėlio geležinkelio stoties klubo „Atgaiva“ narės, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojas Romualdas Kaminskas, panemunėliečiai.
Susirinkusiuosius linksmino Panemunėlio moterų ansamblis „Gaja“, vadovaujamas Stanislovo Sabaliausko, kaimo kapela „Provincija“, kurios vadovas Rimantas Mickys.
Neužteko knygų
Panemunėlio krašto monografija buvo labai populiari tarp vietos gyventojų – knygų nepakako visiems, norėjusiems ją įsigyti. Žmonių neišgąsdino net 140 Lt leidinio kaina.
„Skaitydama šią knygą išgyvensiu jaunystės prisiminimus. Daug kartų mintyse grįšiu į brangųjį Joneliškių kaimą. Širdis virpės iš jaudulio…“ – jausmingai kalbėjo buvusi bibliotekos direktorė Zita Jodeikienė.
Knygos sudarytojas V.Mačiekus panemunėliečiams priminė, kad jie, pastebėję klaidas ar netikslumus, informuotų monografijos leidėjus. „Netikslumai pasitaiko dėl nevienodai tariamų vietovardžių ar asmenvardžių, skirtingai atsimenamų praeities detalių. O kartais ir dėl korektūros klaidų“, – sakė jis.
„Versmės“ leidykla dar šiemet planuoja išleisti Juodupės valsčiaus monografiją. Baigiamą rengti knygą būtina sutrumpinti: dėl lėšų trūkumo Juodupės monografija bus tik vieno tomo. Be to, leidėjai ketina Juodupėje surengti koncertą ir jame surinktas lėšas skirti monografijai.
Dalia ZIBOLIENĖ
