– Kas yra aterosklerozė? Siaurėja kraujagyslių spindis?
– Taip. Kaip žmonės sako, kraujagyslės kalkėja. Kokios to priežastys? Didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir kraujui tekant kraujagyslėmis prie jų sienelių prilimpa kalcinatai ir mažėja kraujagyslių spindis, kraujotaka blogėja. Jeigu prastėja širdies, smegenų, galūnių, vidaus organų aprūpinimas krauju, deguonimi, pirmiausia reaguoja nerviniai audiniai – prasideda skausmai. Dabar labai daug žmonių su padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Įdomu tai, kad didesnis cholesterolio kiekis nebūtinai nulemia dideles aterosklerozines plokšteles. Esu operavęs daug kraujagyslių ir mačiau nemažai atvejų, kai cholesterolis mažas, o aterosklerozinės plokštelės didelės.
Juokaujama, kad medicina yra antras pagal tikslumą mokslas po teologijos. Taigi, 13 Nobelio premijos laureatų, o problema kaip buvo, taip ir tebėra neišspręsta.
Cholesterolio problema plačiai nagrinėjama. Už darbus šioje srityje Nobelio premiją yra gavę net 13 mokslininkų. Juokaujama, kad medicina yra antras pagal tikslumą mokslas po teologijos. Taigi, 13 Nobelio premijos laureatų, o problema kaip buvo, taip ir tebėra neišspręsta.
– Tai nuo ko viskas priklauso? Niekas nežino?
– Žmogus turi žinoti, kaip reguliuoti cholesterolio kiekį, kaip jį sumažinti. Cholesterolis būna mažo ir didelio tankio. Arba, paprastai kalbant, blogasis ir gerasis. Bet ne viskas čia taip paprasta. Jie kaip broliai dvyniai, tik jeigu vienas aukštas, tai kitas žemas, ir atvirkščiai. Tarp jų vyksta amžina kova. Mažo tankio cholesterolis, pagal vyraujančią nuomonę, nulemia storesnes ir didesnes sklerozines plokšteles. Dažniausiai, bet irgi ne visada. Dar cholesterolis yra endogeninis, kurį gamina vidaus organai (kepenys, oda, žarnynas) ir egzogeninis, kurį gauname su gyvulinės kilmės maistu. Egzogeninis cholesterolis sudaro tik apie 20 proc.
Labai įdomu, kad iš kepenų išskiriamo cholesterolio gaminamas vitaminas D. Mums, šiauriečiams, to vitamino D trūksta, o jo trūkumas nulemia nemažą dalį susirgimų gripu. Jei vaistais sumažinsim cholesterolio kiekį organizme, organizme nelieka ir vitamino D. Tuo pačiu silpsta imunitetas.
– Ką daryti, jei jūsų cholesterolis padidėjęs?
– Nežinau. Nevalgyti vieno ar kito produkto? Didžiausias cholesterolio kiekis yra raudonuosiuose ikruose. Jų kiekvieną dieną nevalgome. Bet kiaušinius valgome, o juose cholesterolio yra 250 miligramų šimte gramų. Įdomūs ir kiti produktai. Sakoma, jog sergant širdies ligomis reikia valgyti kalakutieną. Jos 100 g yra apie 20 mg cholesterolio. O kiaulienoje – 80 mg. Daržovės visai neturi cholesterolio. Bet koks paradoksas: karvė valgo tik augalinį maistą, o cholesterolio kiekis jos organizme didelis, nes kepenys jį gamina. Labai įdomu, kad iš kepenų išskiriamo cholesterolio gaminamas vitaminas D. Mums, šiauriečiams, to vitamino D trūksta, o jo trūkumas nulemia nemažą dalį susirgimų gripu. Jei vaistais sumažinsim cholesterolio kiekį organizme, organizme nelieka ir vitamino D. Tuo pačiu silpsta imunitetas.
– Tai nesvarbu, ką valgai, kepenys cholesterolį vis tiek išskiria?
– Visada reikia jausti saiką. Bet kokiam maistui. Nevalgykim po 10 kiaušinių, po 100 gramų sviesto ar grietinės per dieną.
– Iš ko atpažinti kraujotakos sutrikimus?
– Kai prastesnė kraujotaka, sumažėja pirštų jautrumas, esant didesniam fiziniam krūviui padidėja skausmas, dažnai galūnės šąla, svaigsta, skauda galva. Kartais tiesiog pradeda skaudėti pilvą – tai irgi gali sukelti kraujotakos nepakankamumas.
– Kokie tyrimai gali parodyti padidėjusį cholesterolį, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus?
– Visų pirma visada darome kraujo tyrimus, lipidogramą, arba lipidų tyrimus. Jie rodo ir bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, ir mažo bei didelio tankio cholesterolio kiekį. Kraujo tyrimai visada parodo, ką reikia daryti. Kitas etapas – kraujagyslių echoskopija. Ji leidžia pamatyti kraujagyslėse susidariusias aterosklerozines plokšteles, patikrinti kraujagyslių sienelių storį. Doplerografija pažiūrime, kaip kraujagyslėse cirkuliuoja kraujas. Galime patikrinti kaklo, kojų, galvos kraujagysles. Svarbu patikrinti aortą, ar nėra jos išsiplėtimų, ar nesusidarė aneurizmos.
Apskritai labai svarbu ir kiekvienam rekomenduoju laiku susirūpinti cholesterolio kiekiu ir pajutus bent menkiausius simptomus išsitirti.
– Kokia amžiaus riba, kai jau būtina išsitirti?
– Po 40 metų.
– Jeigu jau nustatyta, kad padidėjęs cholesterolio kiekis, kad kalkėja kraujagyslės – ką daryti?
– Tik 20 proc. galima ką nors pareguliuoti dietomis, keisdami mitybą. Dar yra preparatų, mažinančių blogojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteidų kiekį. Bet šiuos preparatus, statinus, padedančius išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, ne visi gali vartoti, nes jie turi ir pašalinį poveikį – smarkiai padidėja vėžinių ligų, Alzheimerio ligos, kepenų veiklos sutrikimų tikimybė. Geriausias vaistas – judėjimas, mankšta. Jie gerina kraujotaką, o jei bus gera kraujotaka, iš karto mažės cholesterolio kiekis. Dar svarbu daug gerti vandens – ne mažiau kaip du litrus per parą. Vanduo trukdo blogajam cholesteroliui prisitvirtinti prie kraujagyslių sienelių.
– Jūs praktikuojate ne tik Lietuvoje. Lietuviai gyvena sveikiau negu kitų tautų žmonės, ar daugiau serga?
– Gal panašiai. Nei mažiau, nei daugiau. Pastaruoju metu padaugėjo širdies ir kraujagyslių ligų. Dabar jau 35 sulaukęs žmogus gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį – šie susirgimai jaunėja.
– O kokie lietuviai ligoniai – klauso gydytojų?
– 80 proc. klauso. Ypač, kai prispiria bėdos, tada kalbėdami su gydytoju viską pasižada. O paskui, kai geriau pasijunta, numoja ranka.
– Anksčiau gydytojai ligoniams nelabai pasakodavo, ką jie daro, kaip viskas yra. O dabar daugiau šneka, leidžia pacientui rinktis. Bet pacientas ne visada kompetentingas pasirinkti. Kaip čia yra?
– Matot, medicina tampa verslu. Dar didesnis verslas yra farmacija. Todėl dažnai griebiamasi naujovių, nesusimąstant, o kas bus paskui, kokios viso to gydymo pasekmės. Pacientas viską iškęs.
– Dabar pilnas internetas, žurnalai populiarių medicinos straipsnių. Žmonės prisiskaito, diagnozuoja sau ligas, tai padeda gydytojams, ar trukdo?
– Taip, man nereikia gydytojo, aš google viską surasiu. Tuoj ir šeimos daktaro nereikės. Kokie 3–5 metai ir diagnozuosim viską internetu…
– Tai gydytojai išliks ar ne?
– Manau, išliks. Nes žmogus labai individualus, į kiekvieną reikia žiūrėti atskirai. Yra kiekvienos ligos gydymo protokolai. Jei elgsimės tik pagal protokolus, tai galės gydyti ir dirbtinis intelektas. Bet juk žmonės skirtingi, vienam labiau tinka vienas preparatas, kitam kitas – ne visada viskas būna pagal protokolą. Tam ir reikalingas gydytojas – pagalvoti.
– Kodėl žmonės juda mažiau, valgo geriau, bet gyvena ilgiau?
– Nežinau. Reiktų tyrimus padaryti. Gal Nobelio premiją gaučiau (juokiasi – aut. past.). Šiandien atėjo moteris pas mane, gal kokių 80 metų, o kraujagyslės tiesiog tobulos. Daug ką lemia genai.
– Ačiū už pokalbį.
Susisiekti su gydytoju Siamion Shaidulayeu galite tel. +370 676 40 903
Nepriklausomybės a. 19, Rokiškis
