Kultūringyn
Pandėlio seniūnijos seniūnas Algirdas Kulys pastebi, kad miškakirčiai tampa vis kultūringesni. „Ataskaitą visuomenei pristatydamas akcentavau tai, kad praėjusiais metais nebuvo nė vienos miškus kertančios įmonės, kuri nebūtų atėjusi pas mus „prisiduoti“. Anksčiau dažniau mums patiems reikėdavo lakstyti ir aiškintis, kieno rietuvės sukrautos, kas išdraskė kelią“, – sakė seniūnas.
Pagal bendrą tvarką, kaip paaiškino seniūnas, miškų kirtimu besiverčiančios bendrovės turėtų pasirašyti raštą, kuriuo įsipareigoja sugadintą kelią atstatyti. Teorija tokia, o kaip yra praktiškai? „Yra buvę, kad ir tikrai geranoriškai sutvarko, yra buvę ir taip, kad reikia pasipykti, kad sutvarkytų, bet yra buvę ir taip, kad nežinom, kas sugadino kelią, ir tvarkom mes. Ši žiema buvo mažasniegė, neigiama oro temperatūra keitė teigiamą, tai keliams gero nepridėjo, o sunkiasvorė technika apskritai yra kelių gadinimo pagrindinė priežastis“, – aiškino seniūnas.
Reikia rekonstrukcijos iš pagrindų
Pasak A. Kulio, seniūnijoje tokių kelių, kurie būtų sunkiasvorių mašinų tiek sugadinti, kad nebeišvažiuojami, šiuo metu nėra. Nors… „Yra toks vienas, taip jau smarkiai išvažinėtas, bet sugadintas ne dėl medienos vežimo, o dėl kitos sunkiosios technikos. Konkrečiai kalbant, pas mus yra bėda ir dėl ūkininkų vežamų srutų į laukus. Todėl medienos vežančioms įmonėms visko užkrauti nedrįsčiau. Su ūkininkais nuolat kalbama ir stengiamasi bendromis jėgomis sutvarkyti tuos kelius“, – teigė A. Kulys, anot kurio, kai geranoriškai, abipusiškai bendradarbiaujama, tai ir konfliktas paprasčiau išsprendžiamas. Susitariama, kad nevažiuotų lietui lyjant, per polaidį ir panašiai.
„Kalbant apie miško kirtimą, tai problemiškiausias yra medienos išvežimas iš miško ir sandėliavimas prie kelių. Ta technika, tas krautuvas, kur liaudyje „fiskaru“ vadinamas, pagrinde ir suniokoja kelią. Šitie mūsų žvyrkeliukai nėra pritaikyti sunkiems svoriams ir mes ne visada galim užtikrinti jų remontą kokybiškai. Prieš dešimt penkiolika metų sunkiasvorės technikos mūsų keliais važiuodavo kur kas mažiau, tai ir turim pasekmes, kokias turim. Keliai lenda į žemes, atrodo, atstatai, bet iš tikrųjų reikia iš pagrindų rekonstruot jau. Žvyro papylimas ne visais atvejais padeda“, – komentavo Pandėlio seniūnas.
Be abejonės, seniūno žodžiais, norisi padėkoti ir pilietiškiems gyventojams, kurie informuoja seniūniją apie gadinamus kelius – kuo anksčiau pranešama, tuo greičiau galima užkirsti tam kelią.
Nepristovėsi prie rietuvės…
Panemunėlio seniūnijos seniūnė Dalia Dubenčiukienė pasidžiaugė, kad šiemet miško kirtimų buvo mažai. „Šiąžiem problemų kaip ir nebuvo, nes įmonės, kurios kirto miškus, mus apie tai informavo, susiderinom.
Informuoti privalo, jeigu veža medieną mūsų keliais. Ankstesniais metais tikrai turėjau bėdų, teko kariauti. Nesikreipė, prašymų medienai sandėliuoti ir gabenti nerašė. Atsitiktinai tik pamatėm, kad viskas,
jau veža, tyčia užvažiavom ir tada sugavom. Raštu pasižadėjo bent jau nugreideriuoti tą kelią ir savo pažadą ištesėjo. Tik kas iš to, jei kelias jau sugadintas? Na, aš juos irgi suprantu, jie iš to gyvena, turi
užsidirbti, o mediena juk nėra toks produktas, kuris negenda. Kelias tam ir skirtas, kad visi naudotųsi, tik dideli važiuojantys svoriai daro savo. Kitąsyk net nepavyksta identifikuoti, kieno ta technika.
Nepristovėsi prie rietuvės. O dabar kol kas – tvarkinga, ramu. Nors negali žinoti, gal kai ko ir nežinau?.. Prašom žmonių – jeigu pamatysit, kad veža medieną, praneškit“, – sakė seniūnė.
GR archyvo ir Vilės Leščinskienės asociatyvios nuotr.
