Lietuvos mokslininkai kartu su miškininkais, naudodami pažangiausius genetikos metodus, išsaugo ir tobulina vertingas medžių rūšis. Mūsų rajone ošia ąžuolo sėklinis medynas, keturi genetiniai draustiniai, sukauptas gerai augančių medžių bankas. O būsimoji miškininkų karta galės tyrinėti selekciniais tikslais pasodintus bandomuosius eglės ir beržo želdinius.
Kruopščiai atrenka
Siekdami ateinančioms kartoms palikti unikalų gamtos paveldą, miškininkai steigia genetinius draustinius. Juose profesionalų prižiūrimi auga geriausią genofondą turintys medžiai.
Anot Rokiškio miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Juliaus Adamonio, ilgamečiai gamtos stebėjimai ir tyrimai atskleidė, jog žmogaus įveisti ir jo prižiūrimi miškai užauga gražesni ir našesni nei susiformavę natūraliai. Miškininkai, iškirtę biržes, siekia atkurti kokybiškesnį mišką nei buvęs, todėl medžių sėklas jie renka genetiniuose draustiniuose, sėklinėse miško plantacijose, bandomuosiuose želdiniuose, rinktiniuose, elitiniuose medynuose. Kruopščiai atrinktos sėklos sodinamos atskiruose sklypuose. Juose išauga genetiškai patvarių medžių palikuonys.
Miškininkai taip pat veisia prieš daugelį metų pasodintų genetinių medynų tiesioginius palikuonis: paima geriausių medžių įskiepius ir juos sodina sėklinėse plantacijose. Taip jie daugina medžio palikimą.
Geriausiems palikuonims
Aplinkos ministerija skelbia, jog Miško genetinių išteklių ir selekcijos plėtros 2004-2013 m. programa įpareigoja Lietuvos miškų urėdijas 2011-2013 m. įveisti 61 ha sėklinių plantacijų ir 12 ha bandomųjų želdinių atskirų medžių rūšių populiacijų geriausiems palikuonims atrinkti.
Šalyje yra 827 ha miško sėklinių plantacijų: paprastosios pušies – 326 ha, paprastosios eglės – 355 ha, maumedžio – 33 ha, juodalksnio – 36 ha, mažalapės liepos – 25 ha, karpotojo beržo – beveik 3 ha, paprastojo ąžuolo – 49 ha, drebulės – 1 ha. Beveik pusė šių plantacijų yra įveista 1966-1980 m. Jas būtina nuolat atnaujinti.
Šiuo metu šalies miškuose želia 156 pagrindinių medžių rūšių genetiniai draustiniai. Jie užima 3,9 tūkst. ha. Vidutinis draustinio dydis yra 25 ha. Sėklinių medynų Lietuvoje yra 202. Jie sudaro 1,6 tūkst. ha.
Per 400 miško populiacijų sėklų pavyzdžių yra saugoma Augalų genų banke Dotnuvoje (Kėdainių r.), 630 – Miško genetinių išteklių sėklų ir sodmenų tarnybos saugykloje Kaune.
Tai – didžiulis šalies nacionalinis turtas.
Rinktiniai medžiai
Lietuvos valstybiniuose miškuose mokslininkai kartu su miškininkais atrinko per 2,7 tūkst. genetinių medžių. Tai gero produktyvumo bei sanitarinės būklės, vertingų ūkinių savybių augalai, išsiskiriantys iš to paties amžiaus medžių, augančių vienodose aplinkos sąlygose. Atrenkant augalus ypatingas dėmesys kreipiamas į stiebų kokybę, sveikatingumą bei derėjimą. Rinktiniai medžiai pažymimi balta juosta 1,3 m aukštyje ir užrašomas jų numeris. Miškininkai renka jų sėklas bei ima jų šakeles skiepyti.
Aukščiausias Lietuvos rinktinis medis auga Prienų urėdijos Balbieriškio girininkijos miške: 46 m aukščio ir 59 cm skersmens maumedžiui yra apie 150 metų. O kalninė guoba, auganti Dusetų girios miške (Kamajų girininkija), yra aukščiausias rinktinis augalas mūsų rajone. Šiai 28 m aukščio ir 40 cm skersmens gražuolei yra apie 50 metų.
Rengiami planai
Miško genetinio fondo išsaugojimu rūpinasi ir Rokiškio miškų urėdija. Jos teritorijoje yra įsteigti keturi genetiniai draustiniai: Apūniškio miško (Rokiškio girininkija) pušies, Dusetų girios (Kamajų girininkija) liepos, Kukių miško (Juodupės girininkija) drebulės bei Salagirio (Kamajų girininkija) beržo.
Šiuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos rengia minėtų genetinių draustinių ribų planus. Rajono visuomenė raginama iki gruodžio 3 d. susipažinti su jų sprendiniais ir pareikšti savo pastabas. Suinteresuotiems asmenims reikia kreiptis į rajono savivaldybę ar Rokiškio miškų urėdiją. Viešas susirinkimas planuojamas gruodžio 4 d. 14 val. Rokiškio miškų urėdijos salėje.
Liepos genetiniai draustiniai yra įsteigti ir Jurbarko bei Ukmergės miškų urėdijose. Mūsų miškininkai negali pasididžiuoti liepynų gausa: iš 53 tūkst. ha rajono miškų liepos teužima 118 ha. Daugiausia jų – net 84 ha – auga valstybiniuose Miškų urėdijos valdomuose miškuose, iš jų jaunuolynų tėra 13 ha.
Ąžuolynų tėvas
Rokiškio miškų urėdijos šeši sėkliniai medynai užima 17 ha. Juose auga našūs, geros kokybės ąžuolai, juodalksniai, eglės ir pušys.
Ypač vertingas yra 3 ha ąžuolynas, puošiantis Obelių girininkijos Galinių mišką. Tai geriausias rajone sėklinis medynas. Juokaudami vietos miškininkai jį vadina rajono ąžuolynų tėvu.
Anot urėdijos vyriausiojo miškininko J.Adamonio, beveik 200 ha Galinių mišką prižiūri ne tik vietos miškininkai: jį dažnai revizuoja ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Mat šios tarnybos Genetinių išteklių skyriaus specialistai Galinių ąžuolynui suteikė sėklinio medyno statusą.
Rokiškio miškų urėdijos išleistoje knygoje “Ša! Ošia Rokiškio girios“ rašoma, jog derlingą, neužmirkusią, nors ir kalvotą žemę Galiniuose pamėgę ąžuolai, matyt, nuo seno. Ne vieno galiūno apimtis čia siekia 3 m, o keletas senolių priaugo ir 4 ar 5 m.
Nors rajono miškuose dažnai pamatysime ąžuoliukų, tačiau brandžių ąžuolynų, kaip ir liepynų, čia priskaičiuojama vos 114 ha: valstybiniuose Miškų urėdijos valdomuose miškuose auga apie 58 ha ąžuolynų, 20 ha jų – jaunuolynai. Aukštam ąžuolui užaugti reikia geros ir neužmirkusios žemės, o tokių dirvožemių rajone nedaug. Taigi Rokiškio miškų urėdijos miškuose ąžuolynai tesudaro 0,4 proc. visų medynų.
Ateities kartoms
Miškininko J.Adamonio duomenimis, tik 22 Lietuvos miškų urėdijos turi ąžuolo sėklinių medynų ir jų genetinių draustinių. 2007 m. valstybinės miškų apskaitos duomenimis, Lietuvoje ąžuolynai sudarė vos 2 proc. visų medžių rūšių ploto. Norėdama paskatinti šių galiūnų sodinimą, Aplinkos ministerija patvirtino Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą. Joje buvo numatyta iki 2011 m. šių lapuočių plotą padidinti iki 4 proc. Generalinė miškų urėdija ėmėsi aktyviai įgyvendinti minėtą programą ir jai tai pavyko.
Rajono miškininkai, išnaudodami tinkamas augavietes, kasmet pasodina po 5 ha naujų ąžuolynų arba mišrių medynų su ąžuolu. O Galinių sėklinio ąžuolyno palikuonys keliauja ne tik į mūsų, bet ir į kitų rajonų miškus.
Šiemet kuruojant Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkams Galinių miške įveista 2,9 ha bandomųjų želdinių: sėklos surinktos iš našiausių medžių ir medynų bei vegetatyviškai (ūgliais) padaugintų medelių. „Mes stebime beržų ir eglių augimo procesus. Tai bus ateinančios miškininkų kartos tyrimo objektas“, – prasitaria p. Adamonis.
Plantacijos
Vyžuonos girininkijoje įveistos trys sėklinės plantacijos – juodalksnio, eglės ir pušies. „Mėgstame juokauti, jog tai – mūsų sodas. Skiepyti medžiai šiose plantacijose susodinti griežta tvarka pagal tam tikrą schemą. Įskiepiai paimti iš elitinių medžių“, – sakė p. Adamonis.
Rajono miškininkai per daugelį metų sukaupė pavienių miškuose ypač gerai augančių medžių – eglių, pušų, drebulių, liepų – banką. Jie nustatė tikslias jų koordinates, o augimą stebi ne tik urėdijos miškininkai, bet ir Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai.
Tvarka
Ar genetiniuose draustiniuose galima grybauti, uogauti, medžioti? Taip, tai nedraudžiama, tačiau kaip ir visuose miškuose galioja elementariausios taisyklės: draudžiama kurti laužus tam tikslui neįrengtose vietose; mėtyti neužgesintus degtukus ir nuorūkas; kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, ardyti miško paklotę; gaudyti ir naikinti laukinius gyvūnus, juos neštis į namus, rinkti paukščių kiaušinius; plauti miške autotransporto priemones; šiukšlinti mišką, ne šiukšlių dėžėse palikti atliekas ir tarą, važinėti miško paklote.
Dalia ZIBOLIENĖ
