Pernai gyvūnų gerove besirūpinantys Europos Sąjungos (ES) biurokratai kėlė vištų gerovę, o šiemet geresnio gyvenimo nusipelnė kiaulės. Kai kuriuos reikalavimus, pavyzdžiui, pripirkti joms žaislų ar gabenimo metu daryti poilsio pertraukas, verslininkai vadina absurdu. Naujų reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus investicijų, dėl kurių brangs kiauliena.
Pradėjo nuo vištų…
Gyventojai puikiai prisimena pernykštį kiaušinių kainų šuolį: išaugusias kainas paukštynai grindė naujais ES reikalavimais pagerinti vištų gyvenimo kokybę. Nuo šių metų gyvenimas gerės ir Europos kiaulėms, todėl visoje ES laukiama kiaulienos brangimo.
Vienas iš naujųjų ES reikalavimų – paršavedėms skirti didesnį plotą, jas garduose laikyti ne po vieną, o grupėmis. Esą grupėmis auginamų paršavedžių palikuonių mėsa bus kokybiškesnė. Kiaulėms skyrus daugiau vietos, padidės pastatų šildymo išlaidos, o ateityje reikės investuoti į naujus pastatus. Numatytas ir grindų grotelių plotis, taip pat reikalaujama kiaulėms parūpinti žaislų.
Visos šios naujovės suplanuotos prieš 10-metį, kai Europoje nebuvo krizės. Nors daugelyje ES valstybių tebeauga nedarbas, mažėja žmonių pajamos, o verslas patiria didelių sunkumų, kiaulių geresnio gyvenimo reikalavimai nėra atšaukti, o tiems, kas jų nepaisys, grės sankcijos.
Pokyčių bus
Vienintelės rajone kiaulių auginimo bendrovės Žiobiškio komplekso direktorius Vidmantas Maželis dar neskaičiavo, kiek išlaidų atneš nauji reikalavimai. “Mūsų kiaulių kelionės trumpos, todėl nekils papildomų rūpesčių dėl jų poilsio ir šėrimo režimo. Žaislų pirkti reikės, bet kol kas jų neįsigijome ir nežinau, kiek tai kainuos”, – dėstė p. Maželis. Dabar komplekso darbuotojai augintinėms į gardus įmeta plastikinių daiktų, kad šios turėtų ko pagraužti. Tokie daiktai patenkina agresyvių kiaulių poreikį graužti gentainėms uodegas ir nuo agresijos apsaugo taikias kiaulaites.
“Paršavedes su ką tik atsivestais paršeliais laikome specialiuose garduose 21-26 dienas, kol paršeliai atjunkomi. Vėliau jos gyvena bendruose garduose. Jei gardus teks plėsti, kaip reikalauja ES, turėsime didinti patalpų šildomą plotą arba mažinti kiaulių”, – sakė p. Maželis. Taigi papildomų išlaidų arba keturkojų nuostolių bendrovė neišvengs.
Pirmūnė
Praėjusių metų pradžioje naujus paršavedžių laikymo reikalavimus atitiko 88 proc., o šiemet – per 90 proc. šalies kiaulių augintojų. Devynios ES šalys reikalavimus planuoja įgyvendinti iki metų pabaigos, bet kelios valstybės, tarp jų ir kaimyninės Latvija bei Lenkija, gali nespėti užtikrinti kiaulių gerovės ES standartus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, jog Lietuva bus tarp pirmūnių, užtikrinusių kiaulių gerovę. Tokį uolų ES nurodymų vykdymą šalies augintojai vadina mūsų valdžios padlaižiavimu ir nesidžiaugia pirmaujančios valstybės etikete.
Smūgis per piniginę
Prognozuojama, jog dėl naujų reikalavimų 5-10 proc. sumažės Europoje auginamų kiaulių. Jei taip nutiks, augs kiaulienos kainos. Sumažėjus paršavedžių, kiaulienos kainos kils Europoje, o kartu ir Lietuvoje. Panaši situacija buvo pernai: pagerinus vištų gyvenimo sąlygas, kiaušinių kainos prieš Velykas padvigubėjo.
UAB Žiobiškio komplekso direktorius V.Maželis sako, jog kiaulių gerovės išlaidos nublanksta prieš pašarų kainų šuolius bei nepalankias eksporto galimybes.
Bendrovei per metus reikia 3,5 tūkst. tonų grūdų. Jų prisipirkti rudenį mažesnėmis kainomis negali, nes neturi sandėlių. Todėl žiemą ir pavasarį už grūdus tenka mokėti gerokai daugiau. “Nuo rudens iki dabar pašarinių kviečių, miežių tona pabrango 100 Lt, o kiaulių supirkimo kainos krenta. Prieš kelis mėnesius supirkėjai už kilogramą mokėdavo 5,25, o dabar – tik 4,5 Lt. Šiuo metu bendrovės išlaidos ir pajamos balansuoja ties nuliu. Jei grūdai dar brangs, mūsų nuostoliai neišvengiami. O jų esame patyrę jau ne kartą”, – svarstė bendrovės vadovas. Nors pernai šalies grūdų derlius buvo rekordinis, anot p. Maželio, perpirkėjai javus išgabeno į užsienį, o dabar pašarams reikalingus grūdus, tik gerokai pabrangusius, pradeda atsivežti iš kitų valstybių.
Pasak bendrovės direktoriaus, kiaulių augintojams nepalanki ir eksporto aplinka. Rusijos rinka, į kurią keliaudavo Lietuvos, o kartu ir Žiobiškio kiaulaitės, tebėra uždaryta. Be to, šioje šalyje verslo perspektyvos sumažėjo, nes kiaulių supirkimo kainos gerokai krito. Latvijos valdžia savo rinką saugo: sudaro palankias sąlygas vietos augintojams ir sunkiai įsileidžia kiaules iš kitų valstybių. “O mūsų rinka perpildyta lenkiška ir kitų šalių kiauliena”, – dėstė p. Maželis. Statistikos duomenimis, Lietuva įsiveža apie 60 proc. šalyje suvartojamos kiaulienos.
Skaičiai ir perspektyvos
Dėl nepalankios kiaulių auginimo verslo situacijos šių gyvulių Lietuvoje kasmet mažėja: 2007 m. buvo auginama 1,13 mln., 2010 m. – 928 tūkst., o 2012 m. – 790 tūkst. kiaulių. Augintojai teigia, jog verslas traukiasi dėl grūdų brangimo, griežtų aplinkosaugos reikalavimų, nuolatinių draudimų į Rusiją išvežti gyvas kiaules bei mažų supirkimo kainų. Augintojų pinigines pratuštino ir ES direktyvos gerinti kiaulių gyvenimo sąlygas. Smulkių ūkių savininkams, balansuojantiems ant išlikimo ribos, ES nurodymas aprūpinti riestasnukes žaislais atrodo kaip pasityčiojimas. Verslininkai liūdnai juokauja: pernai buvo pagerintos vištų gyvenimo sąlygos, šiemet – kiaulių, kitąmet ateis raguočių, vėliau – kitų gyvulių eilė. Tik žmogus į gerovės eilę neįrašytas…
Aldona MINKEVIČIENĖ
