Savivaldybės tarybos nariai patvirtino rajono biudžetą. Rajono meras Vytautas Vilys jį pavadino skurdžių biudžetu, o finansininkė Reda Dūdienė kalbėjo apie bankrotą. Vietos politikams pateikta rajono paskolų dinamika sukėlė opozicijos lyderių nepasitenkinimą.
Dar vienas atlyginimų kėlimas prilygtų katastrofai
Šių metų rajono biudžeto pajamos, planuojama, sieks 78,7 mln. Lt. Palyginti su ankstesniais metais, iždo apimtis padidės 1,1 mln. Lt. Rajono tarybos nariams klausimą pristačiusi savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vadovė R.Dūdienė teigė, jog šis padidėjimas sąlyginis. Mat pernai du kartus didinus minimalią mėnesio algą (MMA), savivaldybei reikia 1,8 mln. Lt papildomų lėšų. Tuo tarpu Vyriausybė skyrė tam vos pusę sumos.
Tarybos narys Gintaras Girštautas teiravosi, ar savivaldybė išgalės sumokėti atlyginimus darbuotojams, jei šalies politikai tesės priešrinkiminius pažadus ir rudenį MMA pakels iki 1 tūkst. 500 Lt. Savivaldybės finansininkės žodžiais, įstatymai numato, jog Vyriausybė, pakėlusi MMA, privalo savivaldybėms skirti papildomų lėšų, tačiau kol kas ji nesilaiko šios prievolės. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) jau kreipėsi į Vyriausybę savivaldybių, kurioms stinga lėšų dėl MMA didinimo iki 1 tūkst. Lt, vardu. Beje, vos keturioms Lietuvos savivaldybėms netrūksta pinigų atlyginimams mokėti. Jei valdžia nesureaguos į LSA kreipimąsi, žadama minti teismų slenksčius. „Dar vienas atlyginimų kėlimas prilygtų katastrofai“, – įsitikinusi R.Dūdienė.
Ieškos vidinių resursų
Pasak savivaldybės finansininkės, trečdalį biudžeto sudaro rajono mokesčių mokėtojų pinigai, du trečdalius – valstybės biudžeto dotacija. Per penkerius pastaruosius metus suma, skiriama iš valstybės biudžeto savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti, sumažėjo net 16 mln. Lt. „Brangsta kuras, kyla šilumos, karšto vandens, kitų komunalinių paslaugų, maisto produktų kainos, o finansavimas mažėja. Kai kurios savivaldybės vos kvėpuoja. Jei situacija nesikeis, galime atsidurti ties bankroto riba“, – aiškino savivaldybės finansininkė.
Šių metų biudžete savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui numatytos sumos pakaks 11 mėn., o socialinėms pašalpoms – tik 9 mėn. Anot R.Dūdienės, įstaigos turi ieškoti vidinių resursų atlyginimams mokėti, o socialinei paramai metų viduryje tikimasi gauti lėšų iš šalies biudžeto.
Lėšos naujajai ledo aikštelei ir skoloms padengti
Patvirtinus biudžetą, pirmiausia 2 mln. Lt planuojama skirti įstaigų komunalinių paslaugų skoloms padengti. Mat tiekėjai grasina imtis drastiškų priemonių: kreiptis į skolų išieškotojus arba nutraukti paslaugų teikimą.
Didžiausia biudžeto išlaidų dalis – 21,7 mln. Lt – skiriama mokinio krepšeliui finansuoti. Ši suma mokykloms skirstoma pagal mokinių skaičių. Tik 842,7 tūkst. Lt išdalinta atsižvelgiant į tarifikacinius skirtumus.
Miesto aplinkotvarkai iš rajono iždo planuojama atrėžti 210 tūkst. Lt, UAB „Rokiškio komunalininkas“ pirties eksploatacijai – 60 tūkst. Lt.
Be to, savivaldybė nori kuo greičiau sumažinti skolas UAB „Rokiškio komunalininkas“ ir Rokiškio autobusų parkui, skirdama joms 800 tūkst. Lt. Visų įstaigų prekėms ir paslaugoms biudžete liko tik 1,3 mln. Lt ir bus tenkinama vos 35 proc. šio poreikio.
Rajono biudžetą paplonins naujoji ledo aikštelė – jai išlaikyti skirta 30 tūkst. Lt. Tačiau, manoma, šios sumos metams nepakaks.
Banko kreditai – ne atlyginimams
Daugiausia diskusijų rajono taryboje kilo dėl savivaldybės įsiskolinimų. Sausio 1 dienos duomenimis, jos bendroji skola siekia 31,1 mln. Lt: 24 mln. – bankų paskolos, likusi dalis – komunalinių paslaugų ir prekių skolos. Anot Finansų skyriaus vadovės R.Dūdienės, įstatymas savivaldybei leidžia skolintis iš bankų ne daugiau kaip 75 proc. patvirtintų metų biudžeto pajamų. Tad mūsų rajono paskolų limitas negali viršyti 26,4 mln. Lt, o šiemet galime skolintis apie 2,3 mln. Lt.
Finansų skyriaus vedėja atkreipė dėmesį į tai, jog savivaldybėms draudžiama banko kreditus imti darbuotojų atlyginimams mokėti. „Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, kreditus galėsime panaudoti tik Europos Sąjungos ir kitiems tarptautiniams paramos projektams finansuoti“, – pabrėžė Finansų skyriaus vadovė.
Taupiusį buvusį merą apkaltino susireikšminimu
Pasak opozicijos lyderio Almanto Blažio, valstybė finansų problemas sprendžia savivaldybių sąskaita: Vyriausybė priskiria rajonams naujas funkcijas, tačiau joms vykdyti nenumato finansavimo. „Jei niekas nesikeis, būsime priversti uždaryti mokyklas, lopšelius-darželius“, – prognozavo A.Blažys. Jo nuomone, imtis keisti situaciją galėtų Seimo narys Vytautas Saulis ir jo atstovaujama Seimo dauguma.
Prasidėjus diskusijoms apie skolas, vicemeras Egidijus Vilimas pateikė savivaldybės įsiskolinimų dinamiką nuo 1995 metų bei paminėjo merus, tuo laiku vadovavusius rajonui. Iš pateiktų skaičių matyti, jog bene daugiausia skolos išaugo prie rajono vairo stovint konservatorių deleguotiems merams Vytautui Masiuliui bei A.Blažiui, o mažėjo E.Vilimo vadovavimo laikotarpiu.
„Statistikos pateikimo esmė tokia: jei žinoma, kas kaltas dėl nuostolių, šie žmonės turėtų prisiimti atsakomybę ir visiškai nereikia kalbėti apie sritis, kuriose neįmanoma sutaupyti“, – teigė E.Vilimas.
Opozicijos lyderis A.Blažys atsikirto: „Asmenybių susireikšminimas, būdingas „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, persikėlė ir į mūsų savivaldybę. Mane piktina nesuvokimas, jog savivalda – ne UAB‘as, kuriame sprendimus priima vienas žmogus – jo savininkas. Mūsų finansinė padėtis priklauso nuo visos tarybos sprendimų. Ką sakytų žmonės, jei būtume atsisakę europinės paramos ir netvarkę Kauno, Respublikos gatvių, nevykdę kitų projektų?“ – retoriškai klausė A.Blažys. Jo nuomone, vertinant paskolų dinamiką reikia atsižvelgti į ekonominę situaciją, įgyvendintus projektus bei nuveiktus darbus.
Nors svarstant biudžetą buvo išsakyta daugybė nuomonių, tačiau balsuodama valdančioji dauguma buvo vieninga: 17 tarybos narių pasisakė už biudžetą, 3 – susilaikė ir 3 balsavo „prieš“.
Dalia ZIBOLIENĖ
