Tikėjausi geresnių prieššventinių naujienų iš lietuvių draugų, bet atėjo liūdna žinia apie tavo išėjimą, mano mielas Jonai.
Tavo šeimai, draugams, tave pažinojusiems noriu pasakyti, kokia stipri draugystė mus siejo ir su kokiu sielvartu išgyvenu šią netektį.
Nuo mūsų susitikimų Bezansone, universitetų teatrų tarptautiniuose festivaliuose prieš 20 metų, tu man likai nepriklausomybės šviesos nešėjas, Lietuvos kultūros skleidėjas teatre, mene.
Tu tai darei neužsisklęsdamas, su tvirtu įsitikinimu, viską atverdamas visam pasauliui.
Tavo indėlis Lietuvai – jos tradicijų, kalbos, kurią tu taip karštai gynei, saugojimas.
Dėkoju tau už nepamirštamą kelionę į Kryžių kalną, vietą, kuri manyje liko tavo aukštintos Lietuvos pasipriešinimo kovų liudininke, būties ir jos pabaigos simboliu.
Ačiū, mielas Jonai, už man paliktą kelialapį į ateities teatrą, meną. Tai mane nuteikia viltingai, nes, kaip sakė Šekspyras, „žmogus yra iš tos pačios medžiagos kaip ir jo svajonės“.
Lucile Garbagnati
Bezansono universiteto lyginamosios literatūros dėstytoja, profesorė, Franš Komtė regiono universitetų teatrų asociacijos prezidentė
Vertė Elena Dilbienė
