Baigusi mokyklą Alina Kavaliauskaitė nusprendė, jog studijos – pernelyg brangus malonumas. Penkerius metus mergina keliavo po pasaulį, dirbo svetur, kol nutarė apsistoti savame krašte. Pernai 23-ejų Alina pradėjo dirbti Krašto muziejaus valytoja. Su apie šilto ir šalto patyrusia klajūne A.KAVALIAUSKAITE, pagaliau „nutūpusia“ Rokiškyje, kalbėjosi korespondentas Norbertas BYČKOVSKIS.
– Esi bene jauniausia rajone valytoja… Kokių darbų dar teko išmokti?
– Prieš penkerius metus baigiau Juozo Tumo-Vaižganto vidurinę mokyklą, bet mokslų netęsiau – studijos šiais laikais labai brangios. Nutariau padirbėti bei pakeliauti. Mama Antanina juokauja, jog galėčiau parašyti knygą apie savo keliones: buvau Italijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje. Aštuonis mėnesius dirbau Švedijos viešbučio kambarių tvarkytoja. Džiaugiausi, kai mane paaukštino iki kambarinės, kuri, be savo pareigų, dar tikrina, vertina ir kolegų darbus. Man ten patiko: išmokau anglų kalbos, bendravau su užsieniečiais. Paskui keletą mėnesių dirbau Danijoje, skyniau žirnius. Dar prižiūrėjau pažįstamų žmonių vaikus Skandinavijos šalyse. Vienur užsidirbusi, kitose šalyse pramogaudavau. Draugų man netrūko.
– Kokių nuotaikų, atsiminimų parsivežei iš svetur? Kur dar norėtum nukeliauti?
– Susižavėjau Rumunija. Ten galėjau rengtis kasdieniškai, laisvai jaustis miesto gatvėse. Tokie paprasti ten žmonės – kaip dvi kapeikos! Italijoje mane pakerėjo didžiausia pasaulyje gotikinė Milano katedra. Tai – antra pagal dydį katalikų katedra pasaulyje.
Norai? Savaitę norėčiau praleisti Havajų paplūdimyje. Pailsėčiau nuo visko. Tačiau jei kas pasiūlytų padirbėti valytoja, nesusigundyčiau, pasukčiau Lietuvos link.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
