UAB “Rokiškio vandenys” baigia įgyvendinti projektą “Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Rokiškyje”. Prie modernių vandentvarkos tinklų galės prisijungti apie 500 miesto gyventojų.
Patogumai gyventojams
už Europos lėšas
Projektas “Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Rokiškyje” įgyvendintas pagal Europos Sąjungos (ES) “Sanglaudos skatinimo veiksmų programos” priemonę “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra”.
Bendra projekto vertė – per 4,4 mln. Lt: iš ES Sanglaudos fondo skirta beveik 3,8 mln. Lt, iš valstybės biudžeto – beveik 443 tūkst. Lt. Prie sumanymų įgyvendinimo per 221 tūkst. Lt pridėjo vandenį tiekianti ir nuotekas tvarkanti įmonė “Rokiškio vandenys”.
Projekto įgyvendinimo pradžioje Rokiškio mieste UAB “Rokiškio vandenys” viešai teikiamomis vandentiekio paslaugomis naudojosi apie 86 proc., o nuotekų tvarkymo – apie 87 proc. gyventojų. Pasinaudojant 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis buvo nuspręsta įgyvendinti vandentvarkos projektą tose Rokiškio miesto teritorijose, kurių gyventojams nėra užtikrintas tinkamos kokybės vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas.
Įgyvendinant projektą buvo nutiesta 4,536 km vandentiekio ir 7,307 km nuotekų tinklų bei pastatytos penkios lokalios požeminės nuotekų siurblinės. Darbai vyko šiose Rokiškio miesto gatvėse: Vakaro, Kęstučio, Radutės, Mikėno, Laukupio, J. Gruodžio, Pirties, Sodų, Siaurojoje, Skersinėje, Jūžintų, Narcizų, J. Biliūno, Turgavietės, Juodupės-Pievų, Kalnų, Pergalės, Aušros, Gedimino, Gaisrinės ir Kauno-J. Smuškevičiaus.
Galimybės prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų sudarytos 102, prie nuotekų – 189 namų valdoms. Naudotis modernia vandentvarkos sistema galės apie 500 miesto gyventojų. Taip bus pagerintos žmonių gyvenimo sąlygos, padidės miesto vandentvarkos ūkio efektyvumas bei ekologinė situacija.
Darbus atliko AB “Panevėžio statybos trestas” filialas “Gerbusta”.
Visi Lietuvos rajonai, taip pat ir Rokiškio, siekia, kad prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungtų 95 proc. gyventojų. Kol kas šis rodiklis “Rokiškio vandenų” eksploatuojamose teritorijose Rokiškio mieste siekia 90 proc., o gyvenvietėse ir kaimuose – 50-60 proc.
2011 m. Rokiškio savivaldybės administracija parengė rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Preliminariais skaičiavimais, jam įgyvendinti, t. y. sudaryti sąlygas prie centralizuotų tinklų prisijungti 95 proc. gyventojų, reikėtų daugiau kaip 380 mln. Lt. Lėšų šiam sumanymui įgyvendinti tikimasi gauti iš 2014-2020 m. ES programos.
Aukštos kokybės vanduo
ir geresnė ekologinė situacija
Projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. vasario mėn., o bus baigtas kitų metų tą patį mėn. “Rokiškėnai jau gali ir galės džiaugtis šiuolaikiška vandentvarkos sistema ir geresne ekologine situacija, nes nuotekos bus surenkamos moderniais būdais, o tiekiamas vanduo aukštos kokybės”, – pažymėjo UAB “Rokiškio vandenys” direktoriaus pavaduotojas, projekto vadovas Leonas Butėnas. Jis kviečia minėtų gatvių gyventojus jungtis prie modernių tinklų: atvykti į bendrovę “Rokiškio vandenys” bei sutvarkyti formalumus.
Rugsėjo pabaigoje vykusiame rajono tarybos posėdyje šis projektas buvo pristatytas vietos politikams.
Kaip gyventojai skatinami jungtis prie naujųjų tinklų? Anot projekto vadovo, centralizuoti tinklai nutiesiami tik iki sklypo ribos, o namo įvadą turi įsirengti patys gyventojai. Bendrovės specialistai teikia jiems informaciją, padeda parengti projektus, pataria, kaip pasirinkti kokybiškiausią ir ekonomiškiausią variantą.
Danutė BARONIENĖ
Rokiškio aplinkos apsaugos agentūros
vyriausioji specialistė
Vandentvarkos projektai labai reikalingi. Dar labai daug individualių namų nežinia kur deda nuotekas. Dalis jų išleidžiama į žemę arba melioracijos įrenginius, teršiama aplinka. Jei prie namo nėra valymo įrenginių, nuotekas būtina išvežti į artimiausius valymo įrenginius. Agentūros specialistai kasmet tikrina kelias gatves. Aiškinamės, ar jų gyventojai nuotekomis neteršia aplinkos, o pažeidėjus baudžiame piniginėmis baudomis arba rekomenduojame jiems jungtis prie centralizuotų tinklų, jei tokie yra nutiesti.
Kartais į aplinkosaugininkus kreipiasi susikivirčiję kaimynai. Jų nesantaikos objektu tampa smarvė, sklindanti nuo srutų duobės, griovio ar upelio, į kurį leidžiamos nuotekos. Daug metų dėl to skundėsi Rokiškio geležinkelio stoties gyventojai. Pagaliau ten nutiesė nuotekų tinklus, todėl šį rudenį tikrinsime, ar daug namų savininkų pasinaudojo galimybe prie jų prisijungti.
Nijolė PRANSKŪNAITĖ
Sodų gatvės gyventoja
Sodų ir aplinkinės gatvės tankiai apgyvendintos. Anksčiau naudojome šulinio vandenį. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo užterštas, o vieną žiemą ir to pristigome. Dėl to mūsų šeimai kilo daug problemų. Nuotekas rinkdavome į specialią talpyklą. Nors ji buvo labai didelė, greitai ją pripildydavome. Turėjau riboti save ir šeimos narius, kad naudotų kuo mažiau vandens. Mūsų kiemas labai mažas, jame vos apsisukdavo speciali mašina, atvažiavusi išsiurbti nuotekų. Iš šulinio vandenį pumpuodavome hidroforu, jis nuolat birbdavo. Ne tik keldavo triukšmą, bet ir gesdavo. Reikėjo skirti laiko ir lėšų jam prižiūrėti. Visos šios problemos baigėsi, prisijungus prie centralizuotos sistemos. Vandens galime naudoti tiek, kiek norime, laistyti daržus, gėlynus.
Stasė ŠABLINSKIENĖ
Mikėno gatvės gyventoja
Prie mano namų nėra šulinio, todėl daug metų vandenį kibirais tempėme iš kaimynų. Nesakysiu, kur nešdavau nuotekas, nes bijau aplinkos apsaugos baudų. Sužinoję, kad mūsų gatvėje bus tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, vieni pirmųjų išsakėme norą prie jų jungtis. Pakaks gyventi akmens amžiuje, reikia patogumų. Įsirengėme tualetą. Pagaliau šaltą žiemą nebereikės bėgioti į lauką. Įsigijome automatinę skalbyklę, ji palengvino mano kasdienybę: nebereikia nešioti iš šulinio vandens, skalbti rankomis, šildyti vandenį indams plauti. Šie pokyčiai iš esmės pakeitė mano buitį – užsitikrinau ramią ir patogią senatvę.
Užs. 1831
