Rajono kaimų ir miestelių sąvartynai greitai liks tik mūsų gyvenimo istorijos dalis. Jiems nuosprendis, kainavęs milijonus, buvo parašytas 2009 m. vasarą. Kitą savaitę speciali komisija vertins, ar buvusios atliekų vietos tinkamai sutvarkytos.
Prireikė papildomų pinigų
Nuo 2009 m. liepos mėn. keturiolika rajono sąvartynų, tarp jų ir pagrindinis – Šemetų kaime, kaupęs miestelėnų atliekas, tapo nebeeksploatuojami. Paprasčiau tariant, seniūnijose nebeliko įteisintų šiukšlynų, į kuriuos daug metų gyventojai iš savo namų gabeno nereikalingą šlamštą. Uždraudus naudoti seniūnijų sąvartynus, nepavojingų atliekų tvarkymas perduotas Panevėžio apskrityje įkurtai UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, eksploatuojančiai Panevėžio rajone esantį regioninį sąvartyną.
Pagal Europos Sąjungos (ES) projektą mūsų rajone nebeliko Ruzgų kaime (Juodupės sen.) buvusio pagrindinio sąvartyno bei kitų mažesnių – Audronyse (Obelių sen.), Dauliūnuose (Jūžintų sen.), Kalpokuose (Kazliškio sen.), Šetekšnose (Panemunėlio sen.), Remeikiuose (Juodupės sen.), Kriaunose. Du sąvartynai uždaryti Pandėlio seniūnijoje: vienas jų – netoli Pandėlio, kitas Sriubiškiuose. Kamajų seniūnijoje nebeveikia net keturi šiukšlynai: Kalviuose, Vaineikiuose, Davainiškyje ir Kamajuose.
Uždaryti ir paruošti rekultivuoti rajono seniūnijų sąvartynus kainavo didelius pinigus. ES finansuojamame projekte buvo numatyta 12 mln. Lt, tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, jog kai kurių sąvartynų uždarymo sąmatas teks koreguoti. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro projektų įgyvendinimo padalinio vadovė Daiva Petkevičienė sakė, jog prireikė papildomų 350 tūkst. Lt, nes darbų apimtys realiai buvo didesnės nei numatyta projekte. „Beveik visuose objektuose teko atlikti korekcijų, nes keitėsi atliekų kiekiai, užterštų teritorijų plotai, ir realūs darbai nebeatitiko techninio projekto. Todėl kiek strigo darbų vykdymas”, – dėstė pašnekovė.
Dėl Kalpokų kilo triukšmas
Tarp labiausiai koreguotų projektų sąrašo pateko Audronių, Čedasų, Dauliūnų ir Kalpokų kaimų sąvartynai. Pastarasis, esantis Kazliškio seniūnijoje, buvo tapęs dideliu galvos skausmu ne tik už jo sutvarkymą atsakingam Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, bet ir seniūnijos vadovams bei rajono aplinkosaugininkams.
Į atokioje vietoje esantį šiukšlyną, paženklintą, kad jis uždarytas ir atliekas vežti draudžiama, gyventojai visokį šlamštą tempė masiškai. Daugiau nei metus po uždarymo atliekos čia gabentos net sunkvežimiais. Miškingoje vietovėje esanti didžiulė teritorija užversta padangomis, statybos laužu, skudurais, popieriais, buities įranga, sulūžusiais baldais ir pavojingomis atliekomis.
Užpernai dėl šio sąvartyno buvo kilęs viešas triukšmas. Aplinkosaugininkai aiškino, kad uždaryto sąvartyno teritoriją turi rekultivuoti (išlyginti, apsodinti) pasamdyta įmonė, tačiau ji to padaryti negalės, kol čia bus kalnai visų rūšių atliekų. Gamtos sergėtojai sakė galį šią įmonę bausti už supiltas atliekas, bet ne verslininkų prievolė sužiūrėti, kas šiukšles čia gabena. Sugaudyti pažeidėjų tikino negalinti ir seniūnija, nes prie miškų apsupto atokaus sąvartyno privažiuoti galima iš kelių pusių, aplenkiant miestelį. Šimtai senų padangų, išardytų televizorių ir dėvėtų drabužių patvirtino seniūnijos įtarimus, kad nebereikalingą „turtą” čia gabena ne eiliniai kaimo žmonės, o verslininkai, užsiimantys padangų, dėvėtų drabužių prekyba, televizorių remontu.
Apie šio sąvartyno detektyvą „Gimtasis Rokiškis” rašė pernai vasarą (A. Minkevičienė, „Detektyvas: sąvartynas uždarytas, šiukšlių – kalnai, o kaltų nėra…”, GR, 2012-06-01).
Dėl Ruzgų – didesnės problemos
Ruzgų kaimo sąvartynas, į kurį daugybę metų gabentos atliekos iš Rokiškio miesto, kelia didesnių problemų nei baigiamieji seniūnijų sąvartynų uždarymo reikalai. Pasak D. Petkevičienės, čia dar neatliktas dujų, susidariusių atliekų puvimo procese, pašalinimas ir kiti specifiniai darbai. Tačiau Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro projektų įgyvendinimo padalinio vadovė neabejoja, jog visi sąvartynų uždarymo darbai bus baigti laiku – pagrindiniai reikalavimai turi būti įgyvendinti iki kitų metų liepos.
Pašonėje – patogiau, bet…
D. Petkevičienė sutiko, kad gyventojams buvo patogu netoliese turėti sąvartynus. Tačiau mūsų valstybė, stodama į ES, pasižadėjo iki 2011 m. pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane 2007-2013 m. numatoma sukurti atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą. Pasak D. Petkevičienės, gyventojai pamažu įpras civilizuotai tvarkyti savo buities atliekas, o netrukus nė nebereikės priminti, kaip jas rūšiuoti ir kur išrūšiuotas dėti.
Rudenį gyventojams labai aktualu, kur dėti medžių lapus ir daržo atliekas. Visa tai galima gabenti į K. Donelaičio gatvėje esančią atliekų surinkimo aikštelę. Tačiau čia priimami tik nedideli jų kiekiai – iki 300 kg. Jeigu tokių atliekų gyventojai turi daug daugiau, visa tai jiems teks gabenti į šalia senojo Ruzgų sąvartyno esančią žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Čia bioskaidžios atliekos kompostuojamos: kraunamos į krūvas, smulkinamos, maišomos. Po metų jos tampa vertingu kompostu, kurio gali įsigyti kiekvienas daržininkas, sodininkas ar ūkininkas. Centras šių metų kove mūsų rajono žmonėms išdalijo 850 komposto dėžių. Iš pradžių gyventojai entuziazmo nerodė, o vėliau vos nesusipešė dėl nemokamai dalijamų plastiko talpų, skirtų kompostui gaminti. „Tos dėžės yra su skylutėmis tam, kad į jų vidų patektų oras ir vyktų aeracija. Taigi jose apgyvendinti sliekus nesaugu, nes šie judrūs gyviai, geriausi atliekų perdirbėjai, tiesiog pabėgtų”, – dėstė D. Petkevičienė. Pasak jos, žmonės gali ir patys pasigaminti kompostui tinkamų dėžių. Centras planuoja ieškoti pinigų ir vėl nupirkti didesnės talpos plastiko dėžių, kurias noriai išsidalijo sodybų šeimininkai, savo sklypuose sėkmingai gaminantys kompostą.
Žiemos prognozės: dėl šalčių nesutaria ne tik žmonės, bet ir gyviai
Aldona MINKEVIČIENĖ
Ant svarstyklių – artėjančios žiemos prognozės. Orų specialistai ir gamtos stebėtojai svarsto, kokia ji bus – rekordiškai šalta ar šiltesnė nei pernykštė, pūguota ar šlapia? Gyvūnai, pagal kurių elgesį bandoma nuspėti orus, dėl prognozių taip pat nebesutaria…
Gamtos madų tendencijos
Vieni sinoptikai prieš mėnesį gąsdino, jog sulauksime šalčių, kokių dar neregėjome, kiti orų žinovai ramino tikindami, kad žiema bus įprasta, lietuviška…
Biržų meteorologijos stoties vedėjas, patyręs gamtos reiškinių žinovas Bronius Medinis sako, jog prognozuoti žiemą, kai iki jos liko geras mėnuo – tas pats kaip iš rankos burti ateitį: „Skamba varpai, bet neaišku, kurioj bažnyčioj…” Anot pašnekovo, gamta iškrečia vis kažką naujo, o pagal paskutines jos madų tendencijas galima spėti, jog orai kol kas šiltėja. Taigi spalyje žiemos dar tikrai nesulauksime, o ir lapkričio pradžia prognozuojama gana šilta.
Remiantis stebėjimų duomenimis artėjantis savaitgalis bus vėsesnis nei savaitės pradžia, o saulės bus daugiau. Naktį termometro stulpelis gali nukristi iki nulio, o dieną pakils iki 8-10 laipsnių.
Kita savaitė vėl sugrąžins šilumą. Savaitės pradžioje bus vėsiau, o nuo vidurio dienomis vėl šils iki 10-13 laipsnių. Lietaus neturėtų būti daug, apie ketvirtadienį gali kiek pakrapnoti. „Vėsumos liežuvis nuo Murmansko mus pasieks 21-22 d., o nuo 24 d. vėl lyžtels šilumos šleifas, keliaujantis Maskvos link. Ciklonų su vėjais artimiausiu metu nematyti”, – dėstė B. Medinis.
Vėlinės – šiltos, su lietaus ašaromis
Lapkričio 1 ir 2 d. bus rudeniškai šiltos, dangus apniūkęs, gali palynoti. Tačiau mūsų rajonui sinoptikas didesnio lietaus nežada, nes visą lietų vėl pasiims Žemaitija, jo klius ir Biržams, o Rokiškiui – beveik nebeliks. „Šiemet Dievulis jūsų kraštui gaili drėgmės. Todėl žmonių šuliniai apytuščiai, Nemunėlis, plukdantis vandenis iš Rokiškio į Biržus, stipriai nusekęs”, – šmaikščiai apie dangaus dovanas dėstė pašnekovas.
Pasak B. Medinio, šis ruduo ypač gražus. Nors jau baigiasi spalis, medžiai tebešvyti auksiniais lapais, o kiemuose tebežydi jurginai. Taip yra todėl, kad nebuvo nei didelių šalnų, nei atšiaurių vėjų. Šį rudenį kiek pavėlavusi Bobų vasara, ko gero, dar neiškeliauja, nes vorai vėl ėmė nerti naujus voratinklius. Pagal tai galima spėti, kad šalčiai staiga neužklups.
Apie žiemą praneš pirmasis sniegas
Pasak B. Medinio, ne kartą pasitvirtino taisyklė, jog nuo pirmojo sniego iki žiemos pradžios praeina lygiai mėnuo: „Žiema, kaip geras darbdavys, apie rudens atleidimą iš pareigų įsipareigoja pranešti iš anksto.”
Patyręs sinoptikas šmaikštavo, kad dėl būsimos žiemos prognozių nesutaria ne tik jo kolegos, bet ir gyvūnai, pagal kurių elgesį bandoma nuspėti orus. Mat žinduoliai šį rudenį labai skuba auginti riebalus ir keisti kailį, o žiemoti svetur išskrendantys paukščiai elgiasi atvirkščiai – visai neskuba palikti Lietuvos.
Ar žinai, kas pūpso tavo šiukšliadėžėje?
Aldona MINKEVIČIENĖ
Kiekvienas mūsų kasdien atsikratome po 1 kg popieriaus, stiklo, maisto likučių, pakuočių, drabužių, sodo ir daržo atliekų. Dalis šio „turto” gali būti perdirbta ir virsti naujais gaminiais, energija ar vertinga trąša. Tačiau prie to privalome prisidėti visi – turime išmokti, ką į kurį konteinerį mesti, o ką – kompostuoti.
Pirmas žingsnis – nuo šiukšliadėžės
Rajono savivaldybės ekologas Darutis Krivas sako, jog atliekų rūšiavimas turi prasidėti ne prie konteinerio, o atliekų susidarymo vietoje – kiekvieno mūsų namuose, įstaigose, įmonėse. Išrūšiuotas ir perdirbti tinkamas antrines žaliavas reikia talpinti į atskirus konteinerius, pažymėtus užrašais ar išskirtus spalvomis: geltonas – plastmasei, žalias – stiklui, mėlynas – popieriui. Pasak specialisto, tinkamai rūšiuoti atliekas padeda produktų ar jų pakuotės ženklinimas.
Iš atliekų ragina išpešti naudos
Į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Beveik pusė šio kiekio sudaro neišrūšiuotos komunalinės atliekos, o pusė jų – mūsų virtuvių turinys, arba kitaip – biodegraduojamos atliekos. Tai sodo liekanos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius bei kartonas, maistas, liekantis nuo mūsų stalo.
D. Krivas gyventojus ragina elgtis ūkiškai – į biodegraduojamoms atliekoms skirtą konteinerį nemesti sodo, arba vadinamųjų žaliųjų atliekų (šakų, žolės, lapų, daržo augalų liekanų), o visa tai kompostuoti savo sklype ir pasigaminti vertingos trąšos. Kompostuoti galima ir daržovių, vaisių atliekas, šieną, gėles, smulkias medžių šakas bei lapus, pjuvenas, kavos ir arbatos tirščius, naminių gyvūnų išmatas, kiaušinių lukštus, riešutų kevalus. Į komposto dėžę nereikėtų dėti piktžolių su sėklomis, nes jos gali užteršti kompostą. O skerdienos, mėsos ir žuvies atliekas, virtas daržoves kompostuoti draudžiama.
Apie faktus ir naudą
Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2, konservų dėžutės – 90, plastiko pakuotės – 200, stiklainiai ir stiklo buteliai – 900 metų.
Lietuvoje popierius ir kartonas sudaro apie 14 proc. visų komunalinių atliekų, stiklas – 9 proc.
Atliekų rūšiavimas saugo sveiką aplinką, taupo gamtos išteklius ir energiją, mažina vandens ir oro taršą bei pristabdo miškų kirtimą. Be to, mažėja atliekų tvarkymo išlaidos ir ilgėja sąvartynų eksploatavimo laikas.
Aldona Minkevičienė
