Praėjusias dvi savaites turėjau pirmąsias atostogas dirbdamas čia, „Gimtojo…“ redakcijoje. Tai reiškia, kad redakcijoje dirbu jau daugiau nei metai. Kai pagalvoji, tai šie metai pralėkė lyg pirštų spragtelėjimas prieš akis. Nors ir nebuvau visiškai „žalias“ šioje srityje, nes anksčiau teko dirbti su keletu projektų, kuriuose aprašinėdavau modifikuotus automobilius ar kompiuterinių žaidimų naujienas, visgi sėsti ir pradėti rašyti apie miesto problemas, mieste besimėtančias šiukšles, gyventojų skundus ir panašiai tikrai nebuvo lengva. Kas? Kur? Kąąą?.. Nors iš pradžių teko pasėdėti spoksant į kompiuterio ekraną mąstant „ką aš čia darau?“, bet su kolegų pagalba gana greitai pavyko įsivažiuoti į darbo ritmą. Visada prisiminsiu savo žodžius sau – niekada nedirbsiu jokio ofisinio darbo. Na, ką gi… Džiaugiuosi, kad pavyko rašyti apie viską, kas šaudavo į galvą, o nemaža dalis straipsnių padėdavo atrasti, daugiau pasidomėti apie tam tikrą veiklą, įvykius, aprašytosios veiklos tapo hobiu ar naujai įplieskė užgesusią ugnelę kažkur giliai. Viena iš tokių užgesusių ugnelių – techninės sporto šakos.
Jau greitai, rugpjūčio pradžioje, Rokiškio miestą užplūs ralio automobilių jūra, o mūsų miestas vėl taps vasaros ralio sostine. Kaip ir visuose pokalbiuose, diskusijose, taip ir čia – žmonės pasiskirstę į keletą grupių. Vieniems – tai kažkas nerealaus, įdomaus, kitiems – bereikalingas ūžesys, laiko švaistymas ir kelių gadinimas, o tretiems – išvis „da lampački“. Kaip jau supratote, save priskirčiau pirmajai grupei ir labai džiaugiuosi, kad tai – ne vienintelis techninio sporto renginys mūsų mieste. Kad miestelėnams įdomūs tokie renginiai, puikiai įrodo nesenai praūžęs motoakrobato Aro Gibiežos „Namų turas“. Kaip ir praėjusiais metais, motociklų akrobatai sutraukė tokią minią žmonių, kurios galėtų pavydėti didžioji dauguma renginių mūsų mieste, o tarp publikos galėjai pamatyti ir mažą berniuką, kuris vos paeina, ir pagyvenusius miesto gyventojus. Tai puikus įrodymas, kad techninis sportas įdomus ne tik „kultūros žmogui“, bet ir eiliniam jaunam, senam, vyriškos ar moteriškos lyties atstovui. Savo rajone taip pat turime „Moto-Roki“ trasą, kurioje nuolat rengiamos motokroso varžybos, susirenka šimtai ar net keli šimtai dalyvių, o dauguma sportininkų ją vadina geriausia Lietuvoje. Žiūrovų čia taipogi netrūksta, pauostyti dulkių ir benzino kvapo susirenka išties nemažai miestelėnų ar miesto svečių. Į Rokiškį po pertraukos grįžta ir klasikinių automobilių ralis „Aplink Lietuvą 2021“ Prezidento taurei laimėti. Taip pat rajone šiais metais turėjome ir kitų techninių sporto šakų renginių: mini ralio etapą, ištvermės lenktynes, „Baja“ lenktynių etapą. Ar jaučiat kur link suku? Manau, kad Rokiškio veidas gali būti ne tik kultūra, dvarai ir paveldas, kuo gali pasigirti bene kiekvienas Lietuvos rajonas, bet vertėtų atkreipti dėmesį ir kiek į kitokį, gal mūsų kraštui neįprastą rajono veidą. Tikiu, kad Rokiškyje tikrai turime „benzingalvių“, kurie ne tik myli, bet ir dalyvauja įvairiose varžybose bei jose skina pergales, o mieste tikrai turime galimybių surengti daugiau įvairaus tipo varžybų. Esame Lietuvos pakraštyje, galime nuskambėti ne tik kaip paveldo ir kultūros kraštas, bet ir kaip techninių sporto šakų sostinė, kuria, nors ir patyliukais, manau, jau esame. Ši kryptis į mūsų kraštą sutrauktų dar daugiau įvairesnės ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių publikos. Nebijokime išsiskirti, pabandykime būti kitokie, išskirtiniai. „Rokiškis – Lietuvos techninio sporto sostinė!”. Kaip jums toks šūkis, mieli skaitytojai?
