Afrikinio kiaulių maro, dėl kurio šešiuose šalies pietryčių rajonuose paskelbta ekstremali situacija, pavojus didelį nerimą pasėjo ir tarp mūsų rajono kiaulių augintojų. Iš dešimties kalbintų šeimų, kurių tvartuose kriuksi riestasnukės, nė viena nesutiko įsileisti į kiemą, o juo labiau – į tvartą. „Ką jūs, juokaujate?! Sužinotų veterinaras – galvą nuimtų. Jokio svetimo žmogaus!” – atsiprašinėjo už „nesvetingumą” kaimo žmonės, anksčiau maloniai įsileisdavę žurnalistus į sodybas.
„Žmonės vieni kitus ramina, kad maras mūsų pakraštį aplenks. O jeigu ne, pora tvarte augančių kiaulaičių tuoj paskersim, ir bus baigta. Auginsim vištas, pirksim silkę, žuvį”, – apie artėjančią kiaulių maro grėsmę svarstė Čivylių kaimo (Jūžintų sen.) gyventoja, laiškininkė Vilma Grigonienė.
Šeima per metus užsiaugina pora kiaulių: vieną sau, kitą parduoda. Prieš kelias dienas Grigoniai paskerdė metinę, svėrusią apie 300 kg, jos kumpio vienas negalėjo net pakelti, o lašiniai – vos per pusę plaštakos. „Dabar tokios kiaulių veislės – daug raumens ir maža lašinių”, – dėstė pašnekovė. Anot jos, auginti kiaules ir jas parduoti – neapsimoka: pašarai brangūs, o kiaules perka pigiai.
Moters skaičiavimu, pirkti kiaulieną parduotuvėje pigiau, nei riestasnukę užsiauginti. Paršelis kainuoja apie 200 Lt, jam reikia pieno, miltų. O jeigu dar paskaičiuotum už darbą, suma susidarytų ohoho! Tačiau tokios mėsos, kokią turi paskerdęs savo kiaulę, parduotuvėje nenusipirksi. „Patys grūdus, bulves auginam, savo karvės pienu paršus šeriam. Viską, kas lieka nuo stalo ir iš daržo, kiaulėms atiduodam. Jei gyveni kaime, nuo seno įprasta, kad tvarte kriuksėtų kiaulės”, – svarstė V. Grigonienė apie artėjančią grėsmę kiaulių augintojams. Pasak jos, jeigu kaimiečiams teks rinktis – atsisakyti kiaulių arba tvartuose įsirengti dušus bei įvykdyti kitus nepigiai kainuojančius biosaugos reikalavimus, po kelias kiaules auginantys žmonės šių gyvulių atsisakys.
Aldona Minkevičienė
