Kove pasiektas šilumos rekordas, kokio nebūta 90 metų, o žiemos orai visoje planetoje pretenduoja į keisčiausių gamtos reiškinių rekordus. Taip šiųmečių orų išdaigas vertina Biržų meteorologijos stoties vedėjas Bronius MEDINIS. Ir pašmaikštavo, kad artėjančiai profesinei šventei – kovo 23 d. minimai Meteorologijos dienai – jis išsiprašė tikros pavasarinės šilumos. Su patyrusiu orų stebėtoju kalbėjosi korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ.
– Ar tiesa, kad prognozuoti gamtos reiškinius tampa vis sudėtingiau, nes gamta nebepaiso jokių taisyklių?
– Ši žiema patvirtino, jog niekada negali žinoti, kur užgrius sniegas, o kur jo visai nebus. Per 36 darbo praktikos metus nepamenu, kad per visą žiemą neturėtume sniego. Buvo žiemų, kai baltas patalas laukus padengdavo tik sausio viduryje ar vasaryje. Šią žiemą tik pietiniai ir vakariniai šalies rajonai gavo šiek tiek sniego, o Biržai, Rokiškis jį pamatė kovo viduryje, tiksliau – praėjusį sekmadienį. Bet kalnai sniego netikėtai šią žiemą užgriuvo Ameriką, iš Atlanto keliavusios liūtys plovė Angliją. Nors drėgmės labiau reikėjo mums.
– Mes sausio viduryje grožėjomės gausiai žydinčiomis našlaitėmis, o prieš kelias dienas kiemuose kasėme sniegą…
– Apskritai ši žiema dovanojo daugybę rekordų. Sausyje šalo labai neilgai, bet stipriai. Nors temperatūra krito vos iki minus 20, bet buvo stiprus vėjas ir jutiminė oro temperatūra siekė net 35 laipsnius šalčio. Buvo be galo ilga plikšala be sniego. Gamta pasinaudojo apsukrių prekybininkų modeliu: žemę iššaldė ne iki metro, o tik iki 99 centimetrų, kad nebūtų taip baisu… Itin retai taip būna, kad įšalas viršytų 80 centimetrų. Kažkada yra buvę, jog įšalas siekė per metrą. Taigi ši žiema pridarė daug nuostolių ūkininkams, o parazitų neiššaldė. Sako, kad erkės būriais atgijo. Matyt, parazitai prie gamtos išdaigų prisitaiko lengviau nei žmonės – sulindo į kupstus ir šalčiai jų neišspirgino.
Išsamiau – ketvirtadienio GR.
Aldona Minkevičienė
