Žadama kelti šiukšlių išvežimo kainas, individualias valdas aprūpinti rūšiavimo konteineriais, o tuos, kurie vis dar meta plytas ir kitas statybines medžiagas į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, AB „Rokiškio komunalininkas“ direktorius Antanas Vagonis (nuotr.) vadina tiesiai – chamais. Direktorius atsakė į „Gimtojo…“ klausimus apie šiukšlių išvežimo mokesčius, rūšiavimą, žiemą be sniego ir įmonės perspektyvas…
– Vis kalbama, kad brangs šiukšlių išvežimas. Ar pasitvirtins šie gandai?
– Atsakau cituodamas aplinkos apsaugos viceministro Almanto Petkaus žodžius: „Manau, taip – brangs.“
Norėdami turėti švaresnę mūsų žemę ir aplinką, turime kažką daryti, kad nepaskęstume šiukšlėse.
Jau pernai uždarėme visus iš dalies veikiančius sąvartynus mūsų rajone: šiukšlės buvo padengtos molingu žvyru, po to – juodžemio sluoksniu, tuomet pasėta žolė. Savo šiukšles dabar vežame panevėžiečiams, tačiau ši prabanga labai brangina atsikratymą jomis. Panevėžio regioninis sąvartynas už tai ima didelius pinigus – 83,12 Lt už toną (iki vasario pirmos mokestis buvo 59,21 Lt už toną).
Vis didėjantis vartojimas didina ir šiukšlių kiekius. Padaugėjo įvairiausių pakuočių, kurių neperdirbsi. Gal nė nežinote, kad šiuolaikinio žurnalo neįmanoma sudeginti krosnyje. Ką jau kalbėti apie įvairiausius blizgučius ar neaiškios kilmės iš Kinijos atvežtas medžiagas. O juk viskas galų gale atsiduria komunalinių atliekų konteineriuose.
Pernai ant konteinerių užklijuoti specialūs draudžiamieji lipdukai žmones piktino. Deja, tai nesustabdė chamų, kurie ir toliau krauna į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius statybines atliekas, žoles ir panašius dalykus. Visi suprantame – kelios ne vieton įmestos plytos pinigine prasme vertos ne vieno šiukšlių maišiuko. Buitinės technikos, žemių ar žolių metimas į konteinerius, be to, pakilęs sąvartyno vartų mokestis, pabrangęs kuras didina šiukšlių šalinimo išlaidas.
– Tačiau kainos klausimą spręs rajono taryba?
– Taip. Šiuo metu bandome įtikinti politikus, jog kainos kėlimas yra neišvengiamas. Atliekų tvarkymo mechanizme nėra reguliuojančios valstybės institucijos, kuri būtų nešališka. Pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybėms laiku nepriėmus sprendimo ar patvirtinus nepagrįstas jų valdomų įmonių teikiamų paslaugų kainas, vienašališkai nustato centralizuoto šilumos ar karšto vandens kainas tos savivaldybės teritorijoje. Tokia reguliuojanti institucija galėtų būti įsteigta ir atliekų tvarkymo sistemoje. Turiu galvoje ir sąvartyno vartų mokesčio įkainius, ir vežėjų įkainių reguliavimą. Šiuo metu, palygti Rokiškį su kitais rajonais, už šiukšles mokame mažiausiai.
– Kaip įmonė „Rokiškio komunalininkas“ išgyveno 2013 metus?
– Kaip niekada sunkiai. Mums didelę įtaką daro gamta. Kai tokia žiema, o mes teikiame šilumos paslaugas, valome sniegą, barstome gatves, išgyventi sunkoka. Tačiau mūsų įmonės žmonės nestokoja optimizmo ir ieško kitų pragyvenimo šaltinių. Kalbu apie statybos darbus, pervežimų paslaugas.
Nuostolingiausias pernai buvo miesto tvarkymas. Mat labai sumažėjo užsakymų tvarkyti miestą. Turbūt pastebėjote, kad ir žolė buvo pjaunama labai retai. Darbai neužsakomi, nes savivaldybė neturi pinigų.
Padidėjus pirties paslaugų kainai, sumažėjo ir besiprausiančiųjų. Todėl ši paslauga taip pat buvo nuostolinga. Tačiau sugebėjome išgyventi – vieną veiklą dengėme kita, ir mums pavyko žmonėms laiku išmokėti atlyginimus, netgi juos padidinti ir metus baigti pelningai.
– Kokios šių metų perspektyvos?
– Pirmiausia reikia pasiruošti žiemai, kurios gali nebūti, kaip šiemet. Reikia suplanuoti darbus taip, kad ir be sniego turėtume kuo užimti žmones, kad jie turėtų galimybę užsidirbti. Manome plėsti skiedros gamybą, kad reikėtų mažiau jos pirkti iš gamintojų. Norime maksimaliai išnaudoti turimą techniką, būti aktyvūs renkant antrines žaliavas.
– Kas numatoma padaryti, kad žmonės neužmirštų rūšiuoti šiukšlių, kaip juos skatinsite?
– Antrinių žaliavų rūšiavimo bei šios veiklos finansavimo funkcija yra deleguota tam tikroms organizacijoms. Šiuo metu tai – „Žaliasis taškas“ ir „PTO“. Jų funkcija pagal įstatymą yra finansuoti antrinių žaliavų surinkimo plėtrą, šviesti visuomenę ir t.t. Jos – tarsi pagalbininkai savivaldybėms, kurios privalo vykdyti tai, ko reikalauja Europos Sąjunga.
Dažnai yra spekuliuojama antrinių žaliavų surinkimo pelnais. Organizacijos padengia mums surinkimo kaštus. Tik tiek. Šiemet tie kaštai nė nebuvo visiškai padengti – patyrėmė apie 30 tūkst. Lt nuostolį. Tikimės, kitais metais padėtis keisis.
Antrinių žaliavų surinkimas pas mus yra brangus. Todėl, kad didelė rajono teritorija, ir todėl, kad komunalinės atliekos neatsakingai rūšiuojamos. Ypač kaimiškose teritorijose. Mūsų miestas šiukšles rūšiuoja pakankamai tvarkingai.
Mes, komunalininkai, tikimės, kad savivaldybė skirs kiek įmanoma daugiau rūšiavimo aikštelių. Tam, kad žmonėms būtų patogiau atsikratyti antrinių žaliavų. Šiais metais turime vilčių, kad bus nupirkti rūšiavimo konteineriai individualioms valdoms – tam iš progamų skirti maždaug 5 milijonai litų.
Šiuo metu tokiais konteineriais yra aprūpinti Alytaus, Marijampolės ir Klaipėdos regionai. Dabar žadama skirti ir mums.
Dar šiemet bus įvesta užstato sistema, kuri leis žmonėms atsikratyti antrinėmis žaliavomis prekybos centruose.
– Kas ta užstato sistema?
– Tai, kaip šiuo metu vyksta su alaus buteliais: perki alų, o už tarą moki atskirai, po to juos gali priduoti ir atgauti tarsi užstatytus pinigus. Taip bus su plastiko buteliais, skardinėmis ir t. t.
– Tai ką tada mesime į rūšiavimo konteinerius?
– Užteks ir jiems: įvairiausi indeliai nuo grietinės, varškės, sviesto ir t. t. Žinoma, Lietuvai yra prabanga tokius pinigus įnvestuoti į dvi sistemas – rūšiavimą ir užstato sistemą, tačiau tai neišvengiama, kad galėtume gyventi švariai.
Reda Milaknienė
