Ką žinom, tik nuotrupos
Rajono savivaldybė užsakė mūsų krašto kultūros lauko būklės ir tinklaveikos tyrimą, kurį įgyvendina Panevėžio kolegija. Su pašnekovais – menininkais, kultūrininkais ir kitais puoselėjančiais mūsų kraštą žmonėmis, bendruomenėmis, nevyriausybinių organizacijų atstovais – kalbasi rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė, viską fiksuoja Panevėžio kolegijos docentė daktarė Zita Malcienė. Tyrimas jau įpusėtas, jo metu padaryta daug interviu, sukaupta niekur iki šiol neskelbtos medžiagos, leisiančios formuoti kultūrinius krašto prioritetus.
Kodėl buvo tokio tyrimo poreikis?
I. Matelienė sakė, jog biudžetinės kultūros įstaigos geriau pažįstamos dėl ilgametės veiklos, tačiau kultūros lauke daugumą visgi sudaro nevyriausybinės organizacijos, fiziniai asmenys, privataus laisvalaikio ir pramogų verslo atstovai. Ir šis nevyriausybinis sektorius yra ryškus, dinamiškas, kūrybingas. „Apie jų veiklą ir perspektyvas žinių kaip ir neturime. Ką žinom, tai tik nuotrupos iš socialinių tinklų bei kitos viešosios erdvės“, – sakė I. Matelienė.
Apie tinkamus žmones ir momentus
Anot I. Matelienės, iš šešių savivaldybėje veikiančių kultūros ir meno finansavimo priemonių penkios atviros nevyriausybininkams. Jų dalyvavimą kultūros lauke savarankiškai ar kaip biudžetinės įstaigos partneriams ir norima skatinti. „Mat jie, visuomenininkai, ar privatūs asmenys ne visada žino, kur, kada ir kokias paraiškas teikti, kas mūsų rajone turi panašių kūrybinių sumanymų ir ieško partnerių. Rokiškio kultūriniam gyvenimui reikia šviežumos. Kažkas, ko dar nebuvo, netikėčiausių kūrybinių jungčių. Turėdami informaciją, galime tai paskatinti“, – sakė vedėja. Ji mano, kad ne mažiau svarbu rajone palaikyti ir nepopuliarius žanrus. Į surinktą medžiagą ketinama žiūrėti skirtingais pjūviais. Pirmiausia tyrėjams įdomus kultūros ir meno sričių bei žanrų paplitimas. Paskui kultūros lauko tinklaveika. Tiksliau tai, kaip kultūros žmonės tarpusavyje bendrauja, o gal izoliuotai dirba. „Tarkim, dailininkas piešia sau, tačiau sujungus jo meną su poezija ar šokiu galimos naujos kūrybinės inspiracijos“, – svarstė I. Matelienė. Dar vienas pjūvis, jos žodžiais, – „pašnekovų spalvos“. „Kai kalbiesi su žmogumi jo kieme, dirbtuvėje, jo erdvėje, pamatai, kiek jis turi potencialo. Kūryba jiems įdomi ir srityse, kurioms dažnai pritrūksta laiko. Bet jie vis tiek svajoja išbandysi save kitose srityse laukdami tinkamo žmogaus ar momento“, – sakė I. Matelienė. Jos žodžiais, atliekamas tyrimas yra mokslinis, bet tai bus labai didelis informacijos šaltinis kalbant apie krašto kultūrinius reikalus.
Pokalbius tęs
Į tyrėjų akiratį telpa labai daug – tautodailininkai, vyndariai, dailininkai, fotografai, drožėjai, literatai, muziejų kūrėjai, taip pat senjorai ir Šv. Mato parapija. I. Matelienė supranta, kad visų apklausinėti dabar nepajėgs, todėl pokalbiai tęsis ir pasibaigus tyrimui, nes jie labai daug duoda. „Be to, važiuodami nuo vieno žmogaus pas kitą pajutome, kad jie tarytum vienas kito ieško. Galbūt šios partnerystės įvyks ne iškart, bet mums labai norisi suvesti tuos menininkus būsimiems kūrybiniams eksperimentams ir sėkmei“, – sakė vedėja. Ją labiausiai stebina, kad užduodama klausimą sulaukia atsakymo, kokio net neįsivaizdavo. „Pasirodo, mūsų žmonės yra plataus talento, jei taip galima sakyti. Retas kuris nėra išbandęs daugumos kultūros ir meno žanrų. Kūrybinis smalsumas jų neapleidžia net pasiekus aukštą meninį lygį. Šiame tyrime išgirstame tiek daug, ko nežinojom“, – sakė I. Matelienė.
Projektą iš dalies remia:
„Patirk čia…“ – 10 000 EUR
