Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, primenanti 1941 m. Sovietų Sąjungos pradėtus masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Nuo šių kraupių įvykių prabėgo 73 metai, tačiau tremties istorijoje tebėra baltų dėmių. Netoli Panemunėlio geležinkelio stoties, šalia bėgių, stovi du paminklai: aukštas akmens kryžius ir akmuo su užrašu „Partizanas Vladas Širma 1915-1947“. Retas panemunėlietis, o ką jau kalbėti apie rokiškėnus, žino šių paminklų saugomą istoriją.
Rokiškio krašto muziejaus istorikai, rengiantys dviračių žygius „Golgotos keliu“, kurių tikslas – aplankyti pokario įkalinimo ir rezistentų užkasimo vietas, atkreipė dėmesį tai, jog minėti paminklai neįtraukti į jokius žinynus, žemėlapius. Šiek tiek istorijos apie juos galima rasti Panemunėlio pagrindinės mokyklos muziejuje, kur saugomi ilgamečio šios mokyklos direktoriaus, aktyvaus kraštotyrininko šviesaus atminimo Juozo Pranckūno surinkti ir užrašyti vietos gyventojų prisiminimai.
Krašto muziejaus istorikus pasidomėti šiuo paminklu paskatino aktyvus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio filialo narys panemunėlietis Albertas Baronas. Jis, tremtinio vaikas, gimęs tolimajame Sibire ir parvežtas į Lietuvą, sako, jog reikia praskleisti užmaršties dulkes, kol dar gyvi tų įvykių liudininkai, jų vaikai ar giminaičiai.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Dalia Zibolienė
