Tikroji žmogaus paskirtis – gyventi, o ne egzistuoti ( Dž. Londonas). Tačiau tokia išmintis daugeliui šalies ir mūsų rajono šeimų – labai toli nuo realybės. Pagal statistiką trečdalis šalies žmonių gyvena skurde arba arti skurdo ribos, o atskirtis tarp didmiesčių ir rajonų gyventojų kasmet didėja.
Po pustrečio mėnesio vyks savivaldos rinkimai. Pretendentų į rajono merus „Gimtasis…“ klausia:
1. Kokia turi būti mėnesio alga, iš kurios žmogus galėtų oriai gyventi?
2. Kiek į rankas gauna asmenys, pretenduojantys ketverius metus valdyti rajoną?
Samdomų darbuotojų atlyginimai labai maži
Almantas BLAŽYS
1. Dirbančio žmogaus mėnesio pajamos turi būti tokios, kad pinigų pakaktų visiems mokesčiams ir elementariems poreikiams bei gerovei. Manau, kad šiuo metu alga į rankas turėtų būti nuo 2 iki 3 tūkst. Lt. Kitaip – ne orus gyvenimas, o tik vargas. Jeigu žmogus gauna apie 1300 Lt, tai labai mažai, nes tenka taupyti nuo algos iki algos, nuo lito iki lito. Kai bus euras, manau, mažas pajamas gaunantiems žmonėms bus dar sunkiau. Žinoma, šalies didmiesčiuose algos kitokios nei Rokiškyje. Vokietijoje, mano žiniomis, minimali alga – 1 tūkst. eurų, o pas mus toks – mero atlyginimas. Versle samdomą darbą dirbančių rajono žmonių atlyginimai nedideli. Kartais, stebint darbdavių prabangius automobilius, namus, kyla abejonių, ar darbuotojams už darbą atlyginama sąžiningai? Gal kai kuriose bendrovėse, kur daug darbuotojų gauna minimalią algą, nebūtinai visas realus atlyginimas parodomas, dalis sumos mokama vokeliuose? Bet už rankos nenutvertas – ne vagis…
2. Mano mėnesio alga į rankas – 2300 Lt.
Kiek turi – tiek užtenka?
Romualdas KAMINSKAS
1. Sunku pasakyti, kiek konkrečiam žmogui reikia gauti algos, kad jis jaustųsi oriai. Viskas priklauso nuo to, ko žmogus nori, nuo jo mąstysenos, gebėjimų planuoti išlaidas. Manau, 2-3 tūkst. Lt – padori pinigų suma. Žinoma, jeigu tiek gaunantis neturi rimtų sveikatos problemų, jau yra susikūręs savo buitį. Jaunam žmogui tokia mėnesio alga – per maža. Yra posakis: „Kiek turi – tiek užtenka.“ Labai svarbu tinkamai sudėlioti savo poreikius tam, kad pinigų viskam užtektų ir nereikėtų valdiškų kruopų.
Alga nepatenkintas žmogus labai dažnai apkaltinamas, kad viešina negeroves: jis vadinamas skundiku, jeigu praneša apie darbdavių vis dar duodamus „vokelius“. Taigi teisusis lieka labai dažnai kaltu. Neretai pasvarstau: kodėl Vilniaus gyventojai nusipelno didesnių algų nei rokiškėnai? Juk visų žmonių pagrindiniai poreikiai vienodi: maistas, apranga, būsto išlaikymas. Žinoma, sostinėje norisi gražiau apsirengti, ten vyksta daugiau renginių. Bet juk mums į tuos renginius nuvykti labai brangu, o išlaikyti vaikus studentus – dvigubai brangiau, nes reikia mokėti už gyvenimą, keliones.
2. Dirbu puse etato, nes reikia laiko mokslams baigti. Į rankas gaunu 600 Lt, papildomai užsidirbu dirbdamas pagal verslo liudijimą.
Jei verslas negali darbuotojui mokėti daugiau nei minimalios algos, toks verslas pasmerktas žlugti
Virginijus LUKOŠIŪNAS
1. Jeigu verslo įmonė darbuotojui negali už darbą mokėti didesnės nei minimali alga, toks verslas pasmerktas žlugti. Pažiūrėkit, kaip yra: verslininkai važinėja brangiais visureigiais, o jų darbuotojai algos gauna mažiau nei 1 tūkst. Lt. Išsivysčiusiose užsienio valstybėse 15 proc. verslo pelningumas – labai normalus, o pas mus jis neretai siekia net 100 proc. Taip normaliuose darbo santykiuose neturėtų būti. Jeigu bendrovė įdarbina Darbo biržos atsiųstą darbuotoją, pusė algos jam moka Darbo birža, arba visi mokesčių mokėtojai. Be to, menką algą gaunančiajam priklauso kompensacijos, parama maistu, socialinės išmokos. O tai – iš visų mūsų kišenės. Taigi galima sakyti, jog dalį mūsų verslo įmonių išlaiko valstybė. Dirbančio žmogaus minimali mėnesio alga į rankas turėtų būti tokia, kad mėnesio pabaigoje nereikėtų bėgti skolintis pas kaimynus. Manau, vienam šeimos nariui turėtų tekti ne mažiau kaip 1 tūkst. Lt. To pakaktų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Jeigu šeimoje yra studentų, pajamų poreikis labai išauga.
2. Į rankas gaunu 2400 Lt. Iki 2008 m. būdavo premijų, bet daug metų jų nebėra ir nebenusimato.
Gaunant minimalią algą – ne gyvenimas, o galas…
Vytautas MASIULIS
1. Kokios turėtų būti dirbančio žmogaus mėnesio pajamos tam, kad jis galėtų gyventi oriai, labai priklauso nuo poreikių. Jeigu kalbame apie vidutinius rokiškėno poreikius – į rankas turėtų gauti 2-2,5 tūkst. Lt. Tada būtų galima gyventi normaliai, neskaičiuojant paskutinių centų ir „neubagaujant“. Jeigu šeimoje auga vaikai, abu tėvai turėtų uždirbti po tiek pat, nes vaikų auginimas kainuoja labai brangiai. Tik beprotis gali sakyti, kad vienos tokios algos užtenka keturių ar penkių asmenų šeimai –tokiomis pajamomis oriai negyvensi. Gaunant minimalią algą – ne gyvenimas, o galas…
2. Mano mėnesio atlyginimas – 2500 Lt. Tiek gaunu žiemą, o vasarą –gerokai daugiau, daugiau negu mero atlyginimas.
Nedrįsčiau sakyti, jog dėl mažų atlyginimų kalti patys žmonės
Valerijus RANCEVAS
1. Jeigu yra šeima, sutuoktiniai turi į rankas gauti bent po 2 tūkst. Lt, jeigu šeimoje maitintojas vienas – jo alga turėtų būti ne mažesnė nei 2,5 tūkst. Lt. Rajone yra labai įvairiai gyvenančiųjų: vieni gauna minimalią algą, kiti skaičiuoja po kelis tūkstančius litų. Jeigu vaikas, pasiųstas motinos į parduotuvę duonos, namo grįždamas suvalgo pusę šeimai nupirkto vienintelio batono – situacija šeimoje labai sudėtinga. Valstybės parama, skiriama pašalpomis, maistu, kompensacijomis, mažas pajamas gaunančius žmones gelbėja tik nuo visiško skurdo. Dirbantis žmogus negali jaustis oriai prašydamas pašalpų. Rokiškyje atlyginimai maži, skaudžiausia problema – nedarbas. Nedrįsčiau sakyti, jog dėl mažų atlyginimų kalti patys žmonės. Stabiliau jaučiasi tik dirbantys viešajame sektoriuje. Kai jaunas žmogus renkasi profesiją, reikėtų rimtai pasvarstyti, ar gavęs diplomą turės darbo ir sugebės išlaikyti šeimą.
2. Mano mėnesio atlyginimas, įskaitant priedus už stažą ir kvalifikaciją, yra 4050 Lt.
Darbuotojo „pabūti“ – nereikia
Antanas VAGONIS
1. Jaunimo forume, kurio diskusijoje dalyvavau kaip kandidatas į merus, skambėjo žodžiai: „Duokit mums darbo.“ Toks požiūris, manau, neteisingas. Sakiau jiems: ateikit, darbo yra kiek tik norit. Kiekvieno ateinančio klausiu: ką jūs sugebėsite dirbti, kad užsidirbtumėte sau, valstybei ir įmonei, kad ji po trejų metų iš jūsų darbo gautų pelno? Mano galva, gerai dirbantis žmogus į rankas turėtų gauti ne mažiau 2 tūkst. Lt. Norint, kad būtų didesnė alga, žmogus turi generuoti per metus apie 200 tūkst. Lt. Juk pinigai ne iš dangaus nukrenta. Galima labai gerai dirbti ir kastuvu.
Turiu pavyzdį: rokiškietė masažistė pasiguodė neturinti darbo, jai pasakiau, kad galiu į ją investuoti, bet pinigus teks užsidirbti savo rankomis. Įrengiau patalpas, ji savo atlyginimą užsidirba ir dar bendrovei uždirba pelno. Kas dirbti labai nori, tas randa. Pozicija, jog kažkas turi duoti, mano galva, neteisinga. Yra tekę susidurti su darbo prašančiais žmonėmis, kurie klausė, ar jie negali kur nors pasėdėti… Man nereikia darbuotojo, norinčio „pabūti“ darbo laiką.
2. Į rankas gaunu 2800 Lt ir ketvirtinį priedą (siekiantį nuo 500 iki 1 tūkst. Lt), jo dydis priklauso nuo bendrovės pelno.
Jeigu vicemeras būtų pašalpų gavėjas, ant valstybės durų reikėtų kabinti bankroto spyną
Egidijus VILIMAS
1. Manau, dirbantis žmogus turi gauti tiek, kad iš savo algos galėtų išgyventi. Rokiškio masteliais tai turėtų būti apie 2,5 tūkst. Lt į rankas. Tačiau tiek gauna tik dalis gyventojų. Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, algos mažiausios. Tai lėmė mūsų valstybės politika, nes stambusis verslas, ekonomika nukreipta į eksportą. Pagrindinis kapitalas – didmiesčiuose, kurie ir generuoja pagrindines pajamas bei finansus. Vilniuje vidutinis atlyginimas daug didesnis nei provincijos rajonuose, nes sostinėje – gerai apmokamos valdžios institucijos: Seimas, Vyriausybė, ministerijos, universitetai. Smulkus verslas, gaminantis daugiausia vietos rinkai, savo darbuotojams negali mokėti tokių atlyginimų kaip stambaus kapitalo įmonės, gaminančios eksportui. Būtina peržiūrėti mokestinę bazę, mokesčius diferencijuoti didmiesčiams ir regionams.
Mažas pajamas gaunantys dirbantys rajono gyventojai priversti riboti net būtiniausius poreikius. Ypač sunku jaunoms šeimoms. Didelę jų dalį remia pensininkai tėvai. O taip neturėtų būti. Didžiausia bėda ta, kad dabar mokesčiai sukrauti ant dirbančio žmogaus pečių. Proveržiui reikia radikalių korekcijų. Viena jų – pagrindinėms prekėms atsisakyti PVM, kaip padaryta JAV (akcizų). Privalėsime iš šešėlio ištraukti mokesčius, nes kitaip valstybei grės didžiuliai sunkumai.
Šešėlinė ekonomika didina atskirtį tarp žmonių: gėda valstybei, kai dirbantys žmonės priversti tapti pašalpų gavėjais.
2. Jeigu vicemeras būtų pašalpų gavėjas, ant valstybės durų reikėtų kabinti bankroto spyną. Mano mėnesio atlyginimas, įskaitant priedus už stažą ir kvalifikaciją, – 3551 Lt.
Aldona Minkevičienė
