Eligijus Daugnora
D. Smalinskas pas mus gerai žinomas, mylimas ir gerbiamas, tad bibliotekos renginių salėje susirinko, galima sakyti, draugų ir bendraminčių būrelis.
Pristatydamas neilgą, vos 18 minučių, filmuką prelegentas pažymėjo, jog jis skirtas daugiausiai tiems, kurie anų įvykių neprisimena – moksleiviams ir studentams. Filmas turi du tikslus: priminti kalbos situaciją prieš daugiau kaip 30 metų bei pasididžiuoti mūsų kalba. D. Smalinskas apžvelgė lietuvių kalbos ir jos vartojimo situaciją prieš grąžinant jai valstybinės kalbos statusą (pirmą kartą tai buvo padaryta 1922 m. Konstitucijoje), kai didžioji dalis dokumentų ir viešojo gyvenimo vyko rusų kalba, o dažnoje pramonės įmonėje net nebuvo nė vienos rašomosios mašinėlės su lietuvišku šriftu, tik kirilica. Net ir priėmus įstatymą, atkūrus Nepriklausomybę lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime įgyvendinimas truko dar keletą metų.
VLKK atstovė ryčiams su visuomene A. Baniulaitienė plačiau papasakojo, kaip buvo kuriamas pats filmas, kiek daug medžiagos po trupinėlį buvo surinkta įvairiuose archyvuose, pasidžiaugė geraisiais pokyčiais, įvykusiais lietuvių kalbos vartojime, kai net įvairios interneto programos prabyla lietuviškai.
Po filmo peržiūros įvyko diskusijos apie šį kūrinį ir dabartinę kalbos būklę. Diskusijose dalyvavo Alicija Matiukienė, Antanas Vagonis, Valius Kazlauskas, Vytautas Saulis.
