Eligijus DAUGNORA
Ukrainos cerkvių kupolai
Tiesą sakant, didžiąją laiko dalį praleidome ne pačiame Niurnberge, o visai šalia jo esančiame mažesniame Švabacho miestelyje. Pagal gyventojų skaičių (daugiau kaip 40 000) Lietuvoje šis miestelis patektų į didžiausių miestų dešimtuką, bet Vokietijos masteliais tai nedidelis miestukas Niurnbergo aglomeracijoje, sudarančioje istorinio Frankonijos regiono Bavarijos žemėje centrą.
Labiausiai pasaulyje garsėja Švabacho auksakaliai, kurių gamintais aukso lakštais dengiami Bekingemo rūmai, Ukrainos cerkvių kupolai ir arabų šeichų interjerai. Miestas visur ir pristatomas kaip auksakalių miestas – tokį užrašą rasi net ant komunalinių tarnybų mašinų, gatvėse ne vienas auksaspalvis apskritimas, nemažai paauksuotų iškabų, paminklų auksakaliams, net Švabacho rotušės stogas paauksuotas. Ir ne tik rotušės stogas, vietos auksakaliai auksuoja viską – net akmenis prie upelio. Tad nesusilaikėme pagundai ir apsilankėme vietos muziejuje vykstančioje auksakalio edukacijoje, kurioje išgirdome pasakojimą apie tai, kiek darbo reikia įdėti, kol iš mažyčio 4 gramų aukso gabaliuko pagaminamas auksavimui tinkamas lakštas, kuriuo galima padengti 4 kv. metrus paviršiaus, o jo plonumas toks, kad tiesiogine prasme yra permatomas, galima per jį net laikraštį skaityti. Pačiupinėjome ploniausius pergamento, gaminto iš jaučių žarnų, lakštelius, pakilnojome auksakalio kūjelius, kurie tikrai nelengvi, o kiekvienas smūgis amatininkui gresia darbingumo netekimu visam gyvenimui, nes kalama šalia pat pirštų. Žinoma, gavome paliesti ir tą plonytę beveik besvorę aukso foliją, kuri tiesiog sklando ore, o prisilietus limpa prie delno. Švabacho suvenyrai visi su auksu: atvirukai, saldainiai, meduoliai, žodžiu, viskas, net alkoholiniai gėrimai. Tad po šios teatro kelionės aukso Rokiškyje tapo šiek tiek daugiau.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…”
