Seimo pavasario sesijoje ketinama inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje. Šios iniciatyvos imasi Seimo “Tvarkos ir teisingumo” partija, praėjusioje sesijoje surinkusi 57 kolegų parašus. JAV centrinės žvalgybos valdybos buvimo Lietuvoje klausimą keliantys Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad netrukus sueis jau 10 metų, kai 2005 metų vasario 17-ąją Lietuvoje nusileido pirmasis CŽV priklausantis lėktuvas, atgabenęs pirmąjį kalinį. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį, jų apgailestavimu, taip ir neišsiaiškintos šių kalėjimų atsiradimo mūsų šalyje aplinkybės bei kaltieji. “Dešimt metų – gana ilgas laiko tarpas, kuris leistų atsakyti į klausimą, ar realiai buvo, ar ne kalinami žmonės Lietuvoje. Deja, atsakymo taip ir nesulaukėme”, – apgailestavo Seimo “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos narys Valdas Vasiliauskas. Seimo pirmininko pavaduotojo, “Tvarkos ir teisingumo” nario Kęsto Komskio įsitikinimu, privalu išsiaiškinti ir tai, kur nusėdo specialiųjų CŽV operacijų pinigai.
“Yra įvardijami gana dideli pinigai. Pinigai, kurie buvo mokami, kaip jau įrodyta, ir Lenkijoje. Jie buvo naudojami ir Lietuvoje. Kur tie pinigai atsidūrė? Kieno kišenėse? Ar iš tiesų turime vadinamąją dvigubą buhalteriją, kai tam tikros struktūros yra finansuojamos ir iš valstybės biudžeto, ir iš kitų valstybių?” – svarstė K. Komskis. V. Vasiliauskas priminė, kad anksčiau tiek Seimo, tiek teisėsaugos vykdyti tyrimai dėl CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje baigėsi pusiau tiesa, pusiau melagyste. Klausimą dėl laikinosios komisijos sudarymo ketinama kelti prasidėjus Seimo pavasario sesijai, kovo 10 dieną. Praėjusios Seimo sesijos metu surinkti 57 parlamentarų parašai, laiminantys šios komisijos sudarymą. “CŽV kalėjimai neduoda ramybės iki šiol”. VAKARO ŽINIOS
Iš partijos “Tvarka ir teisingumas” pasitraukusio Seimo nario Andriaus Mazuronio tvirtinimu, jam buvo nepriimtinos šios organizacijos euroskeptinės idėjos su “prorusiškumo trupiniais”. “Kraštutinės pažiūros, glaudžiai susipynusios su nemaža populizmo ir demagogijos doze, iki tam tikros ribos politiniame gyvenime gali egzistuoti, tačiau tapusios dominuojančia ideologijos dalimi nėra priimtinos. Prisiminkime “Tvarkos ir teisingumo” lyderio Rolando Pakso kalbą neseniai vykusiame partijos kongrese: kai kurios jo išsakytos mintys man atrodė absurdiškos ir juokingos, o kai kurios – pavojingos nacionalinio saugumo požiūriu”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė pirmadienį narystės “Tvarkos ir teisingumo” partijoje bei jos frakcijoje Seime atsisakęs Andrius Mazuronis.
Parlamentaras teigė dar nesantis apsisprendęs, ar liks didžiojoje politikoje, ir vengė atsakyti, ar iš tiesų jis, kaip ir jo tėvas – vis dar “Tvarkos ir teisingumo” partijai priklausantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ketina stoti Šiauliuose buriamo visuomeninio judėjimo, jau priglaudusio nemažą būrį “tvarkiečių”, priešakyje. “Yra du variantai: arba išeiti iš politikos, arba likti. Dabar stoviu prieš šį pasirinkimą. Kai apsispręsiu, bus tolesni žingsniai”, – sakė politikas. Interviu su juo – “Andrius Mazuronis: “Priėjau ribą”. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Nuo kito rudens Kaune bus pradėti rengti sveikatos informatikos specialistai. Studentai žinių semsis ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), ir Kauno technologijos universitetų (KTU) auditorijose bei laboratorijose – tai yra pirmasis šalyje toks jungtinis dviejų šalies aukštųjų mokyklų projektas. Tokia studijų programa – viena iš nedaugelio Baltijos šalyse. Jungtinės studijų programos sutarties pasirašymo iškilmėse LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre abiejų aukštųjų mokyklų atstovai kalbėjo apie milžinišką sveikatos informatikų poreikį tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Į universitetus nuolat besikreipiantys darbdaviai jau dabar įdarbintų apie 200 sveikatos informatikų – informatikos specialistų, turinčių gilių žinių apie sveikatos sistemą ir mediciną.
Pasak vieno iš sveikatos informatikos programos vadovų LSMU profesoriaus dr. Giedriaus Vanago, sveikatos informatika yra viena iš sparčiausiai besivystančių sričių tai – “tarpdisciplininio pobūdžio mokslo ir studijų kryptis, orientuota į informatikos bei informacinių technologijų taikymą medicinos ir visuomenės sveikatos uždaviniams spręsti”. Pokalbis su profesoriumi dr. G. Vanagu – apie tai, kodėl Lietuvoje prireikė tokios studijų programos, ir kaip vyks studijos būsimiems sveikatos informatikams – “Europiečių gerove rūpinsis Kaune išugdyti sveikatos informatikai”. KAUNO DIENA
Keliolika pirmųjų šių metų dienų Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka savo skaitytojams dovanojo visas jų sukauptas skolas už laiku negrąžintus leidinius. Šios bibliotekos Abonementų skyriaus vedėjos Kristinos Kundrotienės teigimu, tokios akcijos leidžia bibliotekai susigrąžinti vertingus, tačiau ilgai negrįžtančius leidinius. Nuo sausio 2 iki 17 dienos ilgai neatiduotus leidinius atnešė maždaug 75 skaitytojai. “Džiaugiamės, kad tikrai nemenkas skaitytojų skaičius atgabeno pasiimtus leidinius. Pastebėjome tendenciją, kad žmonės grąžino knygas, kurias jau buvo pasiskolinę maždaug 200-300 dienų”, – sakė K. Kundrotienė. Tokios iniciatyvos bibliotekoje įgyvendinamos periodiškai, todėl šiemet klaipėdiečiai dar turės progų atsikratyti finansinės naštos. “Užuomaršoms atleido skolas”. KLAIPĖDA
Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pasveikintas 85-ečio jubiliejų švenčiantis Šiaulių miesto garbės pilietis, profesorius Vytenis Rimkus. Jam skambėjo odė “Būk pašlovintas, žmogau” ir įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas “Nešk savo šviesą ir tikėk”. V. Rimkus – pirmasis šiaulietis, kurio veikla įvertinta šiuo garbingu apdovanojimu. V. Rimkus parašė 45 knygas, sudarė ir parengė 220 parodų katalogų, parengė ir paskelbė per 3 700 publikacijų apie Lietuvos meną lietuvių ir užsienio kalbomis, padėjo atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Venclauskių dokumentinį turtą. Garbės ženklu “Nešk savo šviesą ir tikėk” apdovanojami Lietuvos kultūrai nusipelnę žmonės už įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. “Būk pašlovintas, žmogau” skambėjo Vyteniui Rimkui”. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Paskelbus prieštaringai visuomenės įvertintą sprendimą, kad niekas negali kėsintis į teisėjų socialines garantijas, Konstitucijos sargai ėmė teisintis dėl įspūdingų savo atlyginimų ir valstybinių pensijų. Konstitucinis teismas (KT) netikėtai paskelbė informaciją apie jo teisėjams mokamų algų dydžius ir valstybines pensijas. KT praėjusią savaitę išaiškino, kad pertvarkydamas valstybinių pensijų sistemą įstatymų leidėjas negali sumažinti teisėjų socialinių garantijų lygio, nes didesnės socialinės garantijos esą būtinos siekiant teisėjus apsaugoti nuo korupcijos rizikos, kitaip sakant, atgrasyti nuo kyšių.
Vieną 9 metų kadenciją baigęs KT teisėjas gali pretenduoti į 18 proc. atlyginimo dydžio valstybinę pensiją, kuri šiuo atveju siektų beveik 700 eurų. Teisėjas, turintis 20 ir daugiau metų darbo stažą, gali tikėtis beveik pusės atlyginimo dydžio pensijos. Kadenciją baigusiam KT teisėjui skiriama valstybinė pensija būtų iki 1,7 tūkst. eurų. Šiuo metu KT pirmininko atlyginimas yra 4,2 tūkst. eurų, teisėjo – 3,8 tūkst. eurų. Tai beveik 400 eurų daugiau, nei gauna jų kolegos Latvijoje, bet 600 eurų mažiau nei Estijoje. KT pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, šie skaičiai rodo, kad Lietuvos teisėjų pajamos nėra pačios didžiausios: “Greičiau atvirkščiai”.
Prieštaringai vertinamas KT sprendimas užkerta kelią bandymams pakeisti šiuo metu galiojančią teisėjų valstybinių pensijų sistemą. Tokių užmojų turėjusios Teisingumo ministerijos vadovas Juozas Bernatonis pirmadienį nepasakė, koks bus siūlomas naujas įstatymo projektas. Anksčiau siūlyta teisėjų valstybines pensijas apkarpyti iki vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kuris dabar siekia beveik 700 eurų. “Teisėjams be didelių pinigų neramu”. LIETUVOS RYTAS
Metų pradžia pažymėta daug klausimų uždavusiomis savižudybėmis. Sausio 4 d. Marijampolės savivaldybėje nusižudė 16-metis, praėjusią savaitę toje pačioje savivaldybėje gyvybę sau atėmė 8-metis, neiškentusi draugų patyčių nusižudė 14-metė šilališkė, savaitgalį Klaipėdoje – 18-metė. Pirmadienį Šakių r. savo automobilyje rastas nusišovęs žinomas 53 m. kunigas. Kaip iš gausybės rago pasipylusios savižudybės verčia suklusti. Savižudybės lietuvius šienauja ne mažiau nei vėžys. Gydytojos psichiatrės Onos Davidonienės teigimu, dabar jau yra atlikta tyrimų, kokią įtaką vaikams turi kompiuteriniai žaidimai, filmai. “Daugumoje filmų matome tik agresiją, vieni kitų naikinimą dėl išlikimo. Dėl to gyvybė yra nuvertinama”, – sakė gydytoja. Apie šias ir kitas savižudybių priežastis – pokalbis su Valstybinio psichikos sveikatos centro direktore gydytoja psichiatre Ona Davidoniene – “Kraupu, kai žudosi net vaikai”. VAKARO ŽINIOS
Aiškėja, kad Lietuvoje iš apyvartos išimamos 20 ir 50 eurų klastotės gaminamos skirtinguose fabrikėliuose. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras nustatė, kad daugiausia iš apyvartos išimtų 50 ir 20 eurų klastočių pagamintos skirtingose spaustuvėse ir skirtingu būdu. Tačiau, pasak šio centro Dokumentų tyrimo skyriaus viršininko Žilvino Ragausko, nė viena iš minimų nelegalių spaustuvių kol kas nėra demaskuota. Teisėsaugininkai jau yra sulaikę ir įtariamųjų eurų klastočių platinimu, kurie, kaip tikimasi, anksčiau ar vėliau nuves ir pas šios aferos organizatorius. Alytuje įtariamieji įkliuvo, dvi dienas iš eilės vienoje parduotuvėje pirkę alkoholį, už kurį mokėdavo 50 eurų kupiūromis, nors dar buvo galima atsiskaityti litais. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo, buvo sulaikyti keturi alytiškiai, tačiau dėl šių iki šiol policijos akiratin nepatekusių 20-mečių suėmimo į teismą nesikreipta, mat kol kas patikėta, jog jie nežinojo, kad atsiskaito klastotėmis.
Praėjusią savaitę buvo sulaikyti ir keturi 50 eurų klastočių platinimu įtariami kauniečiai. Jie taip pat jauno amžiaus, iki šiol nepakliuvę į policijos akiratį ir nepriskiriami asocialių asmenų kategorijai. Iš pradžių buvo sulaikytos dvi moterys, atsiskaičiusios 50 eurų klastotėmis spaudos kioske ir parduotuvėje, vėliau – jų nurodyti du vyrai. “Daugiau, ikiteisminio tyrimo interesais, nepasakysiu”, – teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė. Ji tik patikslino, jog visi įtariamieji priskiriami smulkiųjų platintojų kategorijai, dėl to nesikreipta į teismą dėl jų suėmimo. Jiems visiems pareikšti įtarimai dėl netikrų pinigų platinimo ir visiems teks stoti prieš teismą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas intensyviai tęsiamas toliau. “Netikrų eurų tyrimas: sulaikyti įtariamieji”. KAUNO DIENA
Pirmadienį vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui teko aiškintis dėl leidimų gyventi Lietuvoje, kuriuos, anot žiniasklaidos, Migracijos departamentas lengva ranka suteikė Rusijos ir Gruzijos kriminalinio pasaulio autoritetams. Pirmadienį viešai paskelbta, kad Migracijos departamentas nusprendė išduoti leidimus gyventi Lietuvoje Rusijos mafijos veikėjams Achmedui Jevlojevui ir Olegui Šamaninui. Dar anksčiau tokie leidimai buvo suteikti gruzinams Merabui Džangveladzei ir Giviui Gordeladzei. “Nė vienas iš šių keturių asmenų šiuo metu neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje”, – patikino S. Skvernelis.
Jis akcentavo, kad nuo praėjusių metų lapkričio 1-osios įsigaliojo griežtesnė leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka. Ministro nurodymu procedūros bus dar kartą peržiūrėtos, ieškoma papildomų saugiklių, kad net menkiausių abejonių keliantys asmenys būtų iškart identifikuojami ir negalėtų pasinaudoti formaliomis procedūromis gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o kartu ir laisvai keliauti po ES. “Ministras S. Skvernelis: Rusijos mafijozai pas mus negyvena ir negyvens”. VAKARO ŽINIOS
Pirmadienį 11 val. prie Nemuno Šakių rajone buvo rastas nusišovęs Šakių vicedekanas 53 metų Sigitas Matusevičius. Dvasininkas iš namų išvažiavo praėjusį šeštadienį apie 8 val. ryto savo automobiliu. Po kurio laiko policija gavo pranešimą, jog S. Matusevičius dingo. Pirmadienį vienas vyriškis prie Nemuno pastebėjo stovintį automobilį ir, priėjęs arčiau, viduje pamatė nusišovusį kunigą. Policijos duomenimis, S. Matusevičius nusišovė legaliu, savigynai išduotu ginklu. Vilkaviškio vyskupijos kurija pirmadienį išplatintame pranešime nurodo, kad kunigas sirgo depresija. “Nors mums nėra žinomos visos jo tragiškos mirties aplinkybės bei priežastys, bet žinome, kad kun. Sigitas sirgo lėtine depresijos forma ir apgailestaujame, kad liga galėjo daryti stiprią įtaką paskutiniams jo žemiškojo gyvenimo žingsniams”, – rašoma kurijos pranešime. Kunigas S. Matusevičius apibūdinamas kaip draugiškas ir pareigingas Dievui bei Bažnyčiai atsidavęs dvasininkas. “Liga palaužė kunigą”. LIETUVOS RYTAS
Smagiu nuotykiu turėjęs tapti šeštadienio 14 km pasiplaukiojimas baidarėmis Akmenos upe baigėsi skaudžia tragedija. Nors draugai ir medikai privertė plakti skendusio žinomo Tauragės aktyvaus sporto entuziasto Remigijaus Mockaus širdį, jauno vyro gyvybės išsaugoti nepavyko. Tragedija įvyko apie vidurdienį, ties Mišučių kaimu (Šilalės r.). Baidarė, kuria plaukė 31 metų R., apvirto ir įstrigo po nuvirtusiu į upę medžiu. Kai apie 12.30 val. į įvykio vietą atvyko ugniagesiai, R. Mockus nerodė jokių gyvybės ženklų. Atskubėję medikai iš skendusiojo draugų perėmė jo gaivinimą – atkurta tauragiškio širdies veikla, R. Mockus išvežtas į Klaipėdos gydymo įstaigą. Tačiau ankstų sekmadienio rytą, apie 6.15 val., jis ligoninės reanimacijoje mirė. “Tai nelaimingas atsitikimas, kuris galėjo įvykti bet kuriam iš mūsų”, – apgailestavo Tauragės ekstremalų asociacijos prezidentas Saulius Bagdonas. “Apvirtusi baidarė Akmenoje ekstremalui kainavo gyvybę”. VAKARO ŽINIOS
Dalia Zibolienė
