Antradienį Norvegija atsisakė Lietuvai paaiškinti, kur yra iš mamos atimtas septynmetis lietuvis berniukas Gabrielius. O tuo metu Vilniuje, šalia Norvegijos diplomatinės atstovybės, vyko pilietinių ir politinių organizacijų piketas “Aš esu Gabrielius”. Pasak piketo organizatorių, iš Norvegijos ambasados vietoj pasiaiškinimo jie ilgai laukę išvydo ambasadoriaus pavaduotoją Ingridą Suzaną Farner, kuri pareiškė, kad Norvegija atima vaikus tik esant smurtui, ir atnešė lapą su informacija, kokie yra Norvegijos teisės aktų reikalavimai tėvams su vaikais gyvenant Norvegijoje bei patarė mūsų piliečiams susipažinti su šiuo dokumentu prieš vykstant į Norvegiją.
Vieno iš piketo organizatorių – Vakarų Lietuvos tėvų forumo – pirmininkės Kristinos Paulikės teigimu, Norvegijoje vaiko teisių tarnybos tapusios verslo niša, nes vaikus globoti yra pelninga. “Situacija yra neįtikėtina vien todėl, kad Švedija yra ES šalis ir kažkaip keistai vaiką perdavė trečiajai šaliai Norvegijai, nors mamos nei motinystės teisės Lietuvoje apribotos, nei ką, – neslėpė pasipiktinimo K. Paulikė. – Turi būti labai aiškiai parengti įstatymai tarp ES šalių, kad vaikas, jei paimamas iš šeimos, privalo būti grąžinamas tai šaliai, kurios pilietis jis ir yra”.
Beje, antradienį į Žinių radiją pakviesta viena iš Prezidentės patarėjų Rasa Svetikaitė nieko išsamiau apie situaciją Norvegijoje nekomentavo, tik minėjo labai populiarią Norvegijoje sąvoką “geriausi vaiko interesai”. Ji teigė, jog užsienio reikalų ministrui Prezidentė yra pavedusi užduotį, “kad būtų imtasi visų priemonių, kad ši situacija būtų išaiškinta ir išspręsta taip, kaip to reikalauja geriausi vaiko interesai”. Ši sąvoka, pasak K. Paulikės, “labai paplitusi Skandinavijoje, kur ir atiminėjami vaikai”. Ji niekaip nesupranta Lietuvoje vykstančių paradoksų: rūpinimasis Ukrainos situacija, Ukrainos vaikais liejasi per kraštus ir iš šalies Prezidentės, o kai kalbama apie lietuvių vaikus, trūksta tvirtos nuomonės ir sprendimo būdų, nors, neoficialiais duomenimis, Norvegijos vaiko teisių tarnybos iš lietuvių emigrantų paėmė apie 20 vaikų. “Norvegija į Lietuvos piliečių teises valosi kojas”. VAKARO ŽINIOS
Lietuvoje atviri keliai valdininkams papildomai prisidurti prie algos šimtus, o galbūt ir tūkstančius eurų, jei tik jie dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus. Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis. Iniciatyvos imtasi paaiškėjus, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, o jam vertinti įdarbinta ir 14 pačios SADM darbuotojų. Ši ministerija nėra vienintelė, kurios valdininkai papildomai uždarbiauja. Prezidentūros duomenimis, Ūkio ministerijoje 7 valstybės tarnautojai turi papildomas darbo sutartis, finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, Sveikatos apsaugos ministerijoje – 21.
Tokia praktika klesti ir įstaigose prie ministerijų – Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Susisiekimo ministerijos papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais. Pataisomis siūloma įtvirtinti, kad valstybės tarnautojai negalėtų gauti iš savo darbovietės jokių kitų pajamų, išskyrus pareiginę algą, įstatymo leidžiamus priedus ir priemokas. Ne tik ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų valdininkai gali papildomai pasipinigauti vykdydami ES finansuojamus projektus. Panaši padėtis galima ir savivaldybėse bei jų valdomose viešosiose įstaigose. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas neslepia nepasitenkinimo susiklosčiusia ydinga praktika. Pasak jo, komitete ne kartą buvo aptarta būtinybė keisti dabartinę valdininkų darbo apmokėjimo tvarką, tačiau toliau diskusijų nepasistūmėta. Politikas viliasi, kad Prezidentės siūlymas jas ne tik atgaivins, bet ir bus priimti sprendimai. “Valstybės tarnyboje pasipinigauti (ne)galima” LIETUVOS ŽINIOS
Seime registruotas projektas, kuriuo siūloma visas per krizę nurėžtas pensijas kompensuoti per šiuos metus. Tačiau pensijų gavėjus toks projektas supykdė, mat jo autoriai – konservatoriai, kurie patys iš pensininkų pasiskolino, o skolą atiduoti liepia kitai valdžiai. “Per krizę sumažintos senatvės ir netekto darbingumo pensijos iš karto nebuvo kompensuotos baiminantis, kad tai pakenks valstybės finansiniams rodikliams ir sutrukdys įsivesti eurą. Tačiau kai pernai priėmėme pensijų kompensavimo įstatymą, ES statistikos agentūra “Eurostat” visą kompensavimui numatytą sumą – 248 mln. eurų (856 mln. litų) – įtraukė į šių metų valdžios sektoriaus deficitą. Todėl dabar galima be baimės išmokėti visas kompensacijas. Tam valstybė turėtų pasiskolinti 169,9 mln. eurų (586,6 mln. litų), nes likusi suma jau numatyta biudžete. O šiuo metu pasiskolinti galima pigiai kaip niekada. Toks skolos padidėjimas tikrai nėra problemiškas”, – “Vakaro žinioms” aiškino vienas iš projekto autorių parlamentaras Rimantas Dagys.
Tačiau senjorai, priešingai, nei turbūt tikėjosi konservatoriai, tokiu jų projektu nesusižavėjo. “Tai – cinizmo viršūnė. Gal konservatoriai pamiršo, kad būtent jų iniciatyva ir buvo nukarpytos pensijos? Gal pamiršo, kad jie pažadėjo praėjus pusantrų metų po nukarpymo pradėti mokėti kompensacijas – tai yra atiduoti skolas? Tai turėjo būti pradėta dar 2012-aisiais. O dar ir ne visiems grąžins. Sulaukė, kol tūkstančiai pensininkų numirs, ir nusprendė, kad jų pensijos nebus paveldimos. Mano žmona kompensacijos taip ir nesulaukė. Valdžia sutaupė jos ir dar tūkstančių kitų mirusiųjų sąskaita. O pensininkai tuo metu badauja”, – nuoskaudą liejo kaunietis pensininkas Povilas Prapiestis.
“Tai tėra rinkimų šou, ir daugiau nieko”, – įsitikinusi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makarevičienė. Pasak jos, pirmiausia Seimas padidino algas sau, padidino teisėjams, valdininkams, o pensininkams liepė palaukti. “Aš nesakau, kad iškart reikia visas pavogtas pensijas grąžinti, tai valstybei būtų per didelė našta. Tačiau sumažinus valdymo išlaidas palaipsniui būtų galima atsiskaityti su visais. Ir su tų, kurie kompensacijų nesulaukė ir numirė, artimaisiais. Juk valdžia pasiskolino, todėl ir turėtų grąžinti, o ne nusavinti. Tai turėjo būti įrašyta įstatyme, sukurtame dėl pensijų sumažinimo. Kainos auga ne dienomis, – valandomis, o iki šiol neatgauname net varganų pensijų dalies už 2009-2010 metus. Pasipiktinimas, nusivylimas valdžia didžiulis”, – sakė G. Makarevičienė. “Apsimestinis rūpestis kelia tik pyktį”. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Kaimelio (Šakių r.) bažnyčios klebono įsitikinimu, šventovėje kabantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas turėtų būti ne tik jo, bet ir valstybės rūpestis. Bet taip nėra. Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia – vienintelė, kurioje kabo vieno garsiausių Lietuvos dailininkų M. K. Čiurlionio tapytas paveikslas religine tema. Pasak menotyrininkų, Šv. Roko paveikslo kaina gali siekti šimtus tūkstančių eurų, bet tokie kūriniai neparduodami. Prieš kelerius metus, kai bažnyčia buvo remontuojama, Šv. Roko paveikslas buvo perduotas saugoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio muziejui Kaune. Kaimelio bažnyčios klebonas Zenonas Stepanauskas muziejui siūlė pasirūpinti paveikslo kopija ir ją pakabinti bažnyčios altoriuje, o kūrinio originalas būtų perleistas muziejui. Tačiau M. K. Čiurlionio muziejaus administracija nesutiko, nes vien kopija būtų kainavusi apie 4,5 tūkst. eurų. Klebonas jaudinasi dėl paveikslo saugumo. “Ramiai miegoti neleidžia vertingas paveikslas”. LIETUVOS RYTAS
Meno kolekcininko ir vadybininko Edvido Žuko iniciatyva antradienį sostinės galerijoje “Arka” atidaryta dailininkų paroda “Šviesos spalva”, kurioje eksponuojami pernykščio Italijoje vykusio plenero vaisiai – Dalios Kasčiūnaitės, Rimo Zigmo Bičiūno, Vytenio Lingio, Jono Daniliausko ir Pauliaus Juškos kūriniai. E. Žukas teigia besiorientuojąs į vyresniosios kartos menininkus, klasikus, kurie, viena vertus, šiandien gal rečiau įsileidžiami į parodų sales ir gal apeinami dėmesio, tačiau, kita vertus, jų kūriniai daro stiprų įspūdį užsienyje, yra gerai vertinami ir dažnai nušluosto nosis tenykščiams dailininkams. Paroda “Arkoje” veiks iki vasario 21-osios. “Šviesos siunta iš Italijos”. VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Viename Monblano tarpeklyje rasta alpinisto palaikų dalis gali padėti įminti Betygalos klebono Viktoro Aukštakalnio dingimo mįslę, rašo lrytas.lt. Prancūzijoje prapuolusio V. Aukštakalnio jau šeštą mėnesį ieškantys pareigūnai mano, kad jis galėjo tapti nelaimingo atsitikimo auka. Aistringu alpinistu buvęs 56 metų V. Aukštakalnis prapuolė pernai vasaros pabaigoje bandydamas įkopti į Monblaną. Betygalos klebono “Opel Vivaro”, kuriuo jis pernai rugpjūčio 24-ąją išvažiavo į Prancūziją, žandarai surado Lez Hušo miestelyje, kuriame kopti į Monblaną susiruošę alpinistai paprastai palieka savo automobilius. Automobilis nebuvo išplėštas, jame likę daiktai nepaliesti. Tai liudijo, kad mašiną čia palikęs dvasininkas patraukė į kalnus. Pareigūnai taip pat gavo duomenų, kad šįkart į Monblano šturmą V. Aukštakalnis pakilo vienas.
Klebono dingimo paslapties šydą praskleisti galinti žinia jo paiešką vykdančius pareigūnus pasiekė dar pernai rudenį, kai viename Monblano tarpeklyje buvo rasta iš didelio aukščio nukritusio alpinisto palaikų dalis – portalo lrytas.lt duomenimis, ten rasta koja. Spėta, kad šis radinys yra būtent V.Auštakalnio palaikų dalis. Norint patvirtinti arba paneigti šią versiją buvo atlikta DNR ekspertizė. Nors Raseinių rajono policijos komisariato viršininko Kęstučio Užemecko duomenimis, ši ekspertizė jau atlikta, tačiau jos rezultatų gauti kol kas dar nepavyko. Eilinis prašymas dėl DNR ekspertizės rezultatų per Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą Prancūzijos pareigūnams buvo išsiųstas pirmadienį.
“Kol nėra oficialių išvadų, negalima tvirtinti, kad V. Aukštakalnio dingimo paslaptis jau įminta. Jei ekspertai patvirtins, kad tarpeklyje rasta būtent Betygalos klebono palaikų dalis, tai mums leis atsakyti į daugelį per V. Aukštakalnio paiešką užmintų mįslių”, – portalui lrytas.lt sakė Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas K. Užemeckas. Pareigūnai neabejoja, kad Monblaną šturmuoti susiruošęs V. Aukštakalnis tapo nelaimingo atsitikimo auka. “Šiurpus radinys Alpėse padės įminti Betygalos klebono mįslę?” lrytas.lt, LIETUVOS RYTAS
Uostamiesčio policija aiškinasi, kieno kūną savaitgalį jūros bangos išmetė į krantą. Tikėtina, kad jūra atidavė vieną iš pernai nuskendusių žvejų. Klaipėdos kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Roberto Gurinsko teigimu, rastas kūnas tiek apiręs, kad sunku nustatyti, ar jis yra moters, ar vyro, tačiau veikiausiai tai bus vyro kūnas. “Variantų yra nedaug. Arba tai yra vienas iš dviejų pernai spalio pabaigoje nuskendusių žvejų, arba Smiltynėje nuskendusio vyro kūnas”, – versijas kėlė pareigūnas. Du žvejai pradingo pernai spalio pabaigoje, kai išplaukė į jūrą žvejybiniu botu ir dingo. Žvejybinis laivas nuo Klaipėdos uosto buvo nutolęs apie dvi jūrmyles, kai su juo dingo ryšys. Po nelaimės žuvusiųjų kūnų taip ir nepavyko surasti. Aiškinamasi ir kita versija, ką galėjo išplukdyti jūra. “Apiręs kūnas užminė mįslių”. KLAIPĖDA
Sumontavę kolegų iš Kelių policijos valdybos kabinete slaptą sekimo įrangą, Kauno policijos Imuniteto skyriaus pareigūnai per 20 dienų nustatė 15 kyšininkavimo atvejų. Daugiau kaip 20 metų policijoje išdirbę Kauno kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistai Efremas Lideika ir Remigijus Stravinskas artimiausiu metu stos prieš teismą. Savo kaltę pripažįsta tik 45-erių E. Lideika, kuris stos prieš Kauno apygardos teismą. Jam inkriminuojamas ne tik kyšio paėmimas, bet ir dokumentų klastojimas. E. Lideika kaltinamas paėmęs iš vieno smarkiai leistiną greitį viršijusio asmens 400 litų (115 eurų) kyšį. Po šio sandėrio administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas visai kitam asmeniui – lietuviškai nesuprantančiam Tadžikijos piliečiui, atvažiavusiam į Kauną pirkti automobilio.
46-erių R. Stravinskas šį mėnesį stos prieš Kauno apylinkės teismą. Jis įkliuvo su mažesniais kyšiais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Kartu su juo bus teisiamas ir vienas kyšininkas, kuris taip pat nedavė parodymų. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-ųjų rudenį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Imuniteto skyriui gavus informacijos apie pareigūnų piktnaudžiavimus tarnybine padėtimi. E. Lideika ir R. Stravinskas jau atleisti iš tarnybos policijoje. “Nufilmavo, kaip kelių policininkai ima kyšius”. KAUNO DIENA
Du chuliganai, sugalvoję ekstremalų būdą pajuokauti pranešdami apie daugiabutyje, kuriame gyvena, padėtą sprogmenį, linksminosi neilgai – abiem pareikšti įtarimai dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų. Sausio 30-osios vakarą, apie 23 val., Šiaulių apskrities policija sulaukė pranešimo, kad Tilžės gatvės 121-ojo namo rūsyje padėta bomba su laikrodiniu mechanizmu. Į įvykio vietą buvo nusiųstas Šiaulių patrulių ekipažas. Nieko įtartino neradę, pareigūnai išvažiavo. Tačiau netrukus sulaukė dar vieno analogiško pranešimo. Patrulių ekipažas dar kartą apžiūrėjo įvykio vietą. Informacija, kaip ir tikėtasi, nepasitvirtino. Tuo metu patrulių kolegos jau rengėsi melagio sulaikymo operacijai, išsiaiškinę, kad apie sprogmenis Tilžės gatvės daugiabutyje pranešė 18-metis šio namo gyventojas ir 16-metis kaimynas. Abu jie tapo įtariamaisiais baudžiamojoje byloje.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat aiškinasi, ar abu šie įtariamieji nesusiję su melagingais pranešimais apie Šiaulių prakybos centruose “Akropolis” ir “Bruklinas” padėtus sprogmenis. Gausias teisėsaugos pajėgas tąkart ant kojų sukėlęs pranešimas taip pat buvo melagingas. “Įkliuvo “sprogdintojai”. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Dalia Zibolienė
