Naktį termometro stulpelis nukrenta iki keliolikos laipsnių šalčio padalos, įdienojus stebina 3 ar 4 laipsnių šiluma, lietus ir… vėl šaltis – būtent tokia yra šiųmetė žiema. Žmogus, sekantis sinoptikų prognozes, tokiems gamtos „siurprizams“ gali pasiruošti iš anksto, tačiau žieminiams pasėliams dažna neigiamų ir teigiamų oro temperatūrų kaita kelia nemažai streso. „Gimtasis Rokiškis“ rajono ūkininkų ir augalininkystės specialistų teiravosi, kaip žiemoja pasėliai, kaip vyksta pasiruošiamieji pavasario darbai, ar jų planams turi įtakos iki šiol nepervedamos tiesioginės išmokos.
Kol kas javai žiemoja gerai – nevegetuoja
„Tai sniegas ir šaltis, tai lietus ir 3-4 laipsniai šilumos… Kol kas nėra jokių ženklų, rodančių apie atsinaujinusią žieminių javų vegetaciją. Jei žiema nesumanys iškrėsti pokštų, matyt, sėkmingai sulauksime pavasario. Prastai būtų tuo atveju, jeigu didesnė – maždaug 5-7 laipsnių – šiluma išsilaikytų savaitę ir, javams ėmus vegetuoti, staiga vėl pašaltų“, – „Gimtajam…“ sakė Kamajų seniūnijoje ūkininkaujantis Valentinas Mažeikis. Anot jo, šiųmetė žiema dėkinga tuo, kad laukai daugmaž visur padengti nors kelių centimetrų storio sniego sluoksniu. „Praėjusią žiemą javai buvo pliki, tad paspaudus 19 laipsnių šalčiui ir pučiant stipriam vėjui iššalo viskas. Seku orų prognozes, didelių kataklizmų lyg ir nebenusimato, sniegelio yra, reikia tikėtis, kad pernykštis scenarijus nebepasikartos“, – vylėsi ūkininkas.
Sėti žieminių rapsų neberizikavo
Ilgus metus rajono ūkininkus augalininkystės klausimais konsultavęs V. Mažeikis teigė, jog labiausiai rizikuoja sėjantieji žieminius rapsus, miežius ir kvietrugius. „Nors žiema žiemai nelygi, tačiau pernai man pačiam teko atsėti ne tik 20 ha rapsų, bet ir 80 ha žieminių kviečių. Nuostoliai dideli, daugiau nei 30 tūkst. Eur. Dėl to praėjusį rudenį sėjau tik žieminius kviečius, iš viso apie 100 ha. Sėti rapsų neberizikavau“, – sakė pašnekovas. Anot jo, tokios žiemos, kokia buvo pernykštė, per savo ūkininkavimo praktiką nebuvo matęs. „Ūkininkauju nuo 1990-ųjų, bet tokia žiema, kaip pernai, pasitaikė pirmąsyk. Aišku, pasitaikydavo, kad javai apšąla, išretėja, bet kad iššaltų visu šimtu procentu – ne“, – teigė pašnekovas.
Pasėlių nedraudė
Tuo tarpu vienas stambiausių rajono ūkininkų Stasys Jasiūnas pasakojo, jog iš rudens apsėjo apie 600 ha. „Sėjome žieminius kviečius ir rapsus. Rizikinga? Taip, bet rizika ūkininkaujantiesiems – nieko naujo: juk didįjį darbą visada atlieka gamta, o ne žmogus. Kaip tik šiandien buvau pažiūrėti, ar siautęs vėjas nenupustė nuo laukų sniego. Visur gražu: javai padengti nestoru jo sluoksniu“, – pirmadienį „Gimtajam…“ sakė pašnekovas.
Paklaustas, ar praėjusios žiemos scenarijaus baimė nepaskatino jo pagalvoti apie pasėlių draudimą, S. Jasiūnas buvo atviras: „Anksčiau, kai būdavo galima apdrausti tik norimą pasėlių rūšį, o ne visus auginamus, esu tą išbandęs, tačiau dabar, pasikeitus draudimo sąlygoms, nebeapsimoka: per metus įmokoms tektų atseikėti apie 35 tūkst. Eur, maždaug 120 tūkst. Lt. Daug… Tokia suma nebeatsveria rizikos. Dabar geriau surizikuoti ir neapsidrausti, o bėdai ištikus – viską atsisėti pačiam, negu vėjais paleisti tokius pinigus.“
Ruošiasi pavasario darbams ir… neariminei žemdirbystei
Kol kas S. Jasiūną, kaip ir didžiąją dalį rajono ūkininkų, pasiekė tik tiesioginių išmokų avansai, tačiau dėl to, pasak jo, ruošimasis pavasario darbams nešlubuoja. „Kaip ir įprasta, atsinaujinus pasėlių vegetacijai, patręšime juos azotu. Tie laikai, kai reikėjo trąšomis rūpintis iš anksto, praėjo: kada nuvažiuoji – tada jų ir gauni. Dėl sėklos – kitas reikalas: ja jau pasirūpinau. Planuojam sėti vasarinius kviečius, kvietrugius, vienmetes žoles, pupas. Technika jau remontuojama, ruošiama“, – sakė ūkininkas ir prasitarė apie planus šį rudenį išbandyti naują žemės dirbimo techniką – neariminę žemdirbystę: „Esame numatę įsigyti neariminei žemdirbystei pritaikytą sėjamąją. Ja grūdas įterpiamas į nesuartą dirvą, iš karto patręšiamas. Teko lankytis pas šią technologiją ne pirmus metus taikantį Latvijos ūkininką. Jis pastebėjo, kad taip pasėtas javas geriau žiemoja, geriau ištveria sausras. Kaip yra iš tiesų, galėsime pasakyti kitąmet: šį rudenį planuojame išbandyti šią technologiją.“
Neįprasta žiema ir temperatūrų kaita – ne į gera
Pandėlio seniūnijoje ūkininkaujantis Eugenijus Neniškis teigė užsėjęs žieminėmis kultūromis maždaug 450 ha plotą. „Sėjome žieminius rugius ir kviečius. Po pernykštės nesėkmės rapsų atsisakėme, nes nukentėjome kaip reikiant: miežiais ir vasariniais rapsais turėjome atsėti visus 450 ha, o jei įskaičiuotume ir sūnaus ūkį, būtų visi 700 ha. Taigi pasimokėme“, – pasakojo E. Neniškis. Paklaustas, kaip situacija klostosi šiemet, jis neslėpė: „Maniškiams pasėliams tokia temperatūrų ir orų kaita – ne į gera. Ketvirtą sykį pasnigus, pašalus, palijus – pasėliai nugeltonijo, vietomis juos ėmė semti vanduo, pasėliai ėmė gesti. Jau dabar matau, kad laukuose bus tuščių „dėmių“, o galutinį rezultatą parodys pavasaris.“
Draudiminė patirtis nepatiko
Daugiau nei dvidešimtmetį ūkininkaujantis E. Neniškis, paklaustas, ar pastarosios nenuspėjamos žiemos nesugundė jo pasinaudoti pasėlių draudimo paslauga, atsakė: „Dabartinės draudimo sąlygos manęs netenkina. Nepatiko ir ankstesnė patirtis, kada išgedus pasėliams gavau ne tiek, kiek prieš draudžiantis buvo žadėta. Taigi nebesidraudžiu.“ „Gimtojo…“ paklaustas, kuo šiandien užimta jo galva, ūkininkas sakė jau dėliojantis pavasario darbus: „Netrukus reikės pasėlius pamaitinti azotinėmis trąšomis, biologiniais elementais. Vėliau – sėja ir galybė kitų darbų. Toks jau tas ūkininkavimas – nuolatinis skubėjimas, tačiau kai supirkta visa reikalinga technika, kai pastatyti reikalingi sandėliai, kai yra samdomų darbuotojų – tiesiog eini į priekį, ir tiek.“
Apie nereikalingą stresą ir darbus pristabdžiusias tiesiogines išmokas
Sriubiškių (Pandėlio sen.) kaime įsikūręs ūkininkas Virginijus Putka iš rudens žieminiais kviečiais apsėjo 65 ha plotą. „Sėjau sertifikuotą „Zenta“ sėklą. Kaip ji ištvers žiemą – netrukus pamatysime, kol kas lyg ir viskas gerai. Didesni pasvarstymai prilygtų būrimui iš kavos tirščių, nes ir pernai sėjau sertifikuotas, šalčiams atsparias veisles, bet oro temperatūra ir kitos sąlygos padarė savo – viskas iššalo“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, jog dėl didelės rizikos nepropaguoja ir žieminių rapsų. „O kam? Juk ūkininkavimas – ir taip savaime yra nuolatinis stresas, negi dar ir dėl iššalusių rapsų gadinsiu sveikatą?“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar jau įsibėgėjo pasiruošimo pavasariui darbai, neslėpė: kai kuriems pasiruošta, kitus vilkina užsitęsęs tiesioginių išmokų mokėjimas. „Technika – nauja, jau paruošta sėjai. Sėkla – sandėly, trąšas įsigysime prieš važiuojant į laukus. Jei viskas vyks pagal planą, per dieną galėsime apsėti maždaug 40-45 ha. Tačiau kai kuriuos pasiruošimo darbus pristabdo dar negautos tiesioginės išmokos. Anksčiau per Kalėdas jau būdavau gavęs jas visas, o pastaruosius keletą metų iki Naujųjų pavyksta „išsimušti“ tik avansą. Ir tai – per didelius vargus, tik pasitelkus įvairiausius raštus, pačiam primygtinai kviečiant tikrintojus, kad savomis akimis įsitikintų, jog niekas nekliūna“, – sakė ūkininkas. Anot jo, laukti sudėjus rankas – neišeina, nes „stumia“ įsipareigojimai bankui, samdomiems darbuotojams ir kt.
Pagrindinis ūkininko įrankis – plūgas ir kritiškas žvilgsnis
„Gimtojo…“ kalbintas ūkininkas sakė taikantis penkių laukų sėjomainą. „Šiuo klausimu esu konservatorius: sėju ir žemę įdirbu laiko patikrintu būdu. Verslininkų brukamomis naujovėmis nesižaviu. Kaip neariminė žemdirbystė? Mano galva, tai tik didelis prekiaujančių žemės ūkio technika blefas. Juk nuo seno žinoma, kad žemė mėgsta, kai ją pavarto, papurena. Turiu vadinamąjį skutiką, tačiau seniai išrasto dviračio iš naujo neišradinėju, tad pagrindine mano darbo priemone žemės ūkyje išlieka plūgas. Nepasimesti gausybėje informacijos šiandienos ūkininkui gali padėti tik gebėjimas ją atsirinkti ir atsijoti. Savaime suprantama, labai svarbi ir patirtis“, – teigė pašnekovas. Pasak jo, kritiškas žvilgsnis visais klausimais ypač būtinas tiems, kurie savo ūkį dar tik kuria. „Pastatyti ūkį ant kojų – ne penkmečio, o gal net ir ne dešimtmečio darbas. Todėl tie, kas šiandien suka į ūkį tik dėl siūlomos europinės paramos, turi suprasti, jog be nuosavos žemės dar reikia turėti didelį užsispyrimą ir norą mokytis. Būtinos agronomijos, mechanikos žinios. Neturint minėtų dalykų už tuos beveik 40 tūkst. Eur/138 tūkst. Lt, duodamus įsikurti, įmanoma nusipirkti nebent arkliuką ir pora padargų…“ – sakė V. Putka.
Kol dar yra laiko, ragina pasidomėti naujovėmis
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio biuro augalininkystės konsultantas Vaclovas Tička „Gimtajam…“ teigė, jog peržiūrėti mūsų rajone esančios meteorologinės stotelės duomenys rodo, jog šiųmetė žiema kol kas pasėliams buvo gana draugiška. „Koks bus galutinis rezultatas – netrukus pamatysime, kažką prognozuoti – neįmanoma. Pastarasis mėnuo yra šiltesnis nei tikėtasi, tačiau pasėliai – nevegetuoja. Kaip juos paveikė šilumą kaitaliojantis šaltis – irgi pamatysime. Gali būti, jog toks dirvos kilnojimas galėjo pažeisti pasėlių šaknų sistemą, bet viskas paaiškės pavasarį. Jeigu žiema iki pabaigos bus tokia, kokia buvo iki šiol, didelių nuostolių ūkininkai neturėtų patirti“, – teigė jis. Pasak pašnekovo, rajono ūkininkai, kol dar turi laiko prieš prasidedant pavasario darbams, atidžiau turėtų įsigilinti į jiems keliamus naujus reikalavimus. „Vertėtų pasidomėti naujovėmis tam, kad vėliau, jau apsėjus laukus, nekiltų problemų dėl naujo tiesioginių išmokų elemento – žalinimo. Dar prieš sėją visiems reikėtų tiksliai pasiskaičiuoti, kiek gali palikti pūdymo, kiek – daugiamečių žalienų, kelių rūšių pasėlius ir kokiu santykiu gali sėti. Jei kyla neaiškumų – visada raginame prisiminti mūsų tarnybą, kuri ir yra skirta tokiems dalykams išaiškinti“, – pastebėjo pašnekovas.
Agnė Mackuvienė
