Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir nuolat pleškina žolę, bet tokie gaisrai nesiliauja.
Šiemet iki kovo 20 d. ugniagesiams degančias pievas jau teko gesinti per 1200 kartų. Šiais metais daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus (375), Kauno (187), Šiaulių (150) apskrityse. Ugnis jau išdegino per 2000 hektarų žemės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl žolės ir ražienų deginimo šiemet jau supleškintas 1 pastatas. Gyventojų nuostoliai galėjo būti dar didesni, bet 11 pastatų pavyko nuo ugnies apsaugoti.
Šį pavasarį Rokiškio rajone rajono atvirose vietovėse, pievose gaisrų mažiau nei pernai: iki kovo 20 d. kilo 9, pernai per tą patį laikotarpį – net 25. Kovo 17 d. degė pievos Gylių (Juodupės sen.) Gylių kaime. Ugnis nespėjo išplisti – išdegė apie ha pievos. Gaisro metu Kulių (Jūžintų sen.) kaime išdegė 50 arų plotas. Obeliuose deginta žolė ir šakos.
„Žolės gaisrai pastaruoju metu kartais sudaro beveik 80 proc. visų gaisrų. Juos gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, gadinama brangi technika, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas. – Ugniagesiams neretai ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.“
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inform.
