Obelių Šv. Onos bažnyčioje per ilgus metus sukauptus arnotus muziejui dovanojo jos klebonas Laimonas Nedveckas. Jis pasidžiaugė, kad šie lobiai neiškeliaus į tolimesnius muziejus, o liks ten, kur buvo sukurti – iš visos nemažos kolekcijos tik pora arnotų yra siūti ir siuvinėti ne specialiai Obelių bažnyčiai. Iš įdomesnių liturginių drabužių yra net siūtų iš Obelių dvaro ponių suknelių medžiagos, siuvinėtų aukso ir sidabro siūlais, parapijiečių paaukotų ir dovanotų parapijos dvasininkams, ką liudija užrašai vidinėse arnotų pusėse. Be senesnių eksponatų, yra ir siuvinėtų sovietmečiu, bet taip pat įdomių meniniu požiūriu. Arnotų ekspoziciją parengė muziejininkė Rasa Narkevičienė.
Laisvės kovų istorijos muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas prisiminė muziejaus ir klebono bendradarbiavimo pradžią, užsimezgusią dar esant gyvam muziejaus įkūrėjui Andriui Dručkui, pasidžiaugė tokia dviejų Obelių asmenybių draugyste.
Muziejaus istorikė Diana Meškauskienė pristatė parodos atidaryme dalyvavusias kantičkinio giedojimo entuziastes. Atgaivinti šią benykstančią giedojimo rūšį pirmosios ėmėsi Kriaunų moterys, kurios dar turėjo senųjų giedotojų ir galėjo iš jų mokytis. Dabar jas jau gieda ir Laimos Bieliūnienės vadovaujamas R. Lymano muzikos mokyklos ansamblis „Gelmės“. Ypatingomis progomis, tokiomis kaip šios parodos atidarymas, Kriaunų ir „Gelmių“ giesmininkės susivienija ir gieda kartu. Jauniausia giedotoja – dar moksleivė Justina Keliuotytė, kuri gieda kartu su savo mama bei močiute.
Platesnį Laimono Nedvecko pasakojimą apie arnotus ir kantičkas planuojame publikuoti velykiniame „Gimtojo…“ numeryje.
Eligijaus Daugnoro nuotr.
Smagu skaityti grazus bendradarbiavimas. Reikia jaunimui tokias parodas rodyti pasakoti diegti liaudiska giedojima. Juk kunigas puilus oratorius ir manau gali buti puikus mokytojas ir ikvepejas edukatorius! O kur tautodailininkai ar jiem tik BALVONAI rupi? Siaip tai liaudna… nes ikvepimo ir nuostabos siandienos liaudies akyse MAZA… Liaudziai BALVONAI!