Visi Rokiškio rajono smulkieji ūkininkai privalėjo išskersti kiaules. O Birutė Kairienė, auginanti egzotiškus vengrų Mangalicos veislės riestasnukius, suskubo juos išvežti iš kiaulių maro zonos…
Neišdrįso paskersti
Kuosių (Kamajų sen.) kaimo gyventoja B. Kairienė pernai įsigijo vengrų Mangalicos veislės kiaulių porą, pavadino juos Mortilija ir Mauru. Garbanoti avis primenantys naminiai gyvuliai jai labai patiko. Ūkininkė nė nenumanė, kad šie egzotiniai gyvūnai neilgai gyvens jos tvarte: rudenį dėl kiaulių maro grėsmės visi rajono gyventojai, auginantys riestasnukes, privalėjo jas išskersti.
„Labai gaila buvo suvalgyti tokius gražuoliukus. Gailėjau ir už porelę investuotų 1600 Lt. Sprendimą priėmiau akimirksniu: išvežti porelę kuo toliau nuo kiaulių maro zonos“, – pasakojo B. Kairienė. Prienų rajone ji rado ūkininkų šeimą, kuri už atlygį pažadėjo prižiūrėti Mortiliją ir Maurą, kol rajone baigsis chaosas ir kaimo žmonių tvartuose vėl galės kriuksėti riestasnukiai. Norėdama išvengti galimų problemų, galimybę išvežti savo augintinius B. Kairienė suderino su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.
Kriuksi penki paršeliai
Neseniai ūkininkę pasiekė džiugi žinia: Mortilija susilaukė šešių dryžuotų palikuonių. Deja, paršavedė vieną paršiuką nuspaudė. „Turbūt kaltas per didelis rūpestis“, – svarstė B. Kairienė. Ji labai laukia, kada Mortilija ir Mauras galės grįžti į Kuosius.
Vengrų Mangalicos veislės kiaulės nereiklios pašarui: vasarą jos ėda žolę, šakniavaisius, o žiemą – šieną, šienainį, grūdines kultūras, daržoves (morkas, burokus, bulves). Jos atsparios ligoms, o stora vilna apsisaugo nuo šalčių: žiemą jos gali ganytis, gyventi nešiltintose pašiūrėse. Šioms kiaulėms nebaisus net 30 laipsnių šaltis. Laisvai ganomos svorio priauga lėčiau, todėl skersti tinkamos tik po 14 mėn. Šios veislės kiaulės populiarėja dėl sveikatai naudingos mėsos: joje yra nesočiųjų riebalų, šalinančių iš kraujo cholesterolį.
Dalia Zibolienė
