1989 m. rugpjūčio 23 d…
Mūsų gamyklos daug dirbančiųjų pavieniui, grupelėmis, su pažįstamais ar šeimos nariais išvyko į šią Baltijos kelio akciją ir stovėjo kelyje Panevėžio r. Ten dabar pastatytas ir paminklas šiam įvykiui atminti.
Aš asmeniškai su trisdešimčia gamyklos darbuotojų, daugiausia su jaunimu ir Sąjūdžio aktyvistais, rugpjūčio 20 d. vykome ekskursijon į Estiją. Aplankę Taliną, vėliau dviem dienom apsistojome kempinge prie Baltijos jūros ir keliavome po įdomesnes Estijos vietoves. Rugpjūčio 23 d. ryte papusryčiavome ir išvykome Lietuvos link, norėdami pakliūti į Baltijos kelio akciją. Vykome Latvijos–Lietuvos pasienio link, apie 17 val. sieną kirtome, autobusą palikome keli šimtai metrų nuo sienos ir pėstute skubėjome ten, kur būriavosi jau daug žmonių. Mums pasisekė – atsistojome pirmoje–antroje eilėje. Visi norėjo patekti kuo arčiau sienos, greitai formavosi jau šešios ir aštuonios eilės. Danguje skraidė malūnsparnis, kuris akcijos dalyviams barstė sveikinimo lapelius. Lygiai 18 val. prie sienos privažiavo Lietuvos ir Latvijos delegacijos. Lietuviams vadovavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dabar šviesaus atminimo Romualdas Ozolas. Delegacijos nariai sveikino, sakė nuotaikingas kalbas, keitėsi gėlių puokštėmis, gairelėmis. Visi kalbėjo apie Baltijos kelio reikšmę, apie Nepriklausomybę. Visą laiką fotografavo ir filmavo žurnalistai. Stovėdami sveikinomės su nepažįstamais žmonėmis, teiravomės, iš kur jie atvyko, dainavome lietuviškas dainas ir skandavome šūkį „Lietuva greitai bus laisva“. Jautėmės pakiliai ir džiaugsmingai.
Net nepastebėjome, kaip greitai bėgo laikas ir kiek laiko užtruko ši akcija. Pasibaigus jai, visi keliai labai greitai prisipildė nenutrūkstamo mašinų srauto, važiavome labai lėtai ir Biržus pasiekėme tik per kelias valandas. Ten sutikome pažįstamų, su kuriais dalijomės Baltijos kelio įspūdžiais. Namus pasiekiame jau vidurnaktį, bet visų nuotaika buvo puiki, nes kiekvienas jautėme, kad atlikome pareigą Tėvynei. Tokia ilga, tarp trijų Baltijos valstybių susikibusių žmonių rankomis, grandinė turbūt buvo pasaulio rekordas, iki tol nieko panašaus man neteko girdėti.
Baltijos kelias buvo Persitvarkymo Sąjūdžio išmintingai organizuotas gyvas renginys, malonu prisiminti tų laikų įvykius. Jis turėjo ypatingą reikšmę atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę.
Pagarbiai Alfonsas Keraitis
