Pažintis su Rudolfo Lymano anūke
Draugija veiklą atnaujino 1991 m., o 1993 m. po Čekoslovakijos valstybės skilimo veikė kaip Lietuvos ir Čekijos draugija. Janina Balsienė 1993 m. buvo išrinkta draugijos pirmininke ir kartu pradėjo dirbti Čekijos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (ambasada nuo 1994 m.) ir buvo atsakinga už kultūrinių ryšių plėtrą. Pradėjus vadovauti draugijai imta rimtai svarstyti, koks yra jos tikslas ir misija, buvo apsispręsta, kad reikia ne tik propaguoti čekų kultūrą, bet ir patyrinėti, kas Lietuvą sieja su Čekija, o sąsajos galimos per istoriją, diplomatiją arba ryšius tarp žmonių. Ieškodama praeities sąsajų, keliaudama po Lietuvą J. Balsienė susipažino su Rudolfo Lymano anūke Aleksandra Kondrotiene, kuri papasakojo apie R. Lymano veiklą Rokiškyje. Čekų vargonininko istorija buvo įdomi ir negirdėta.
Pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai
Čekų muzika jau kelis dešimtmečius buvo patraukusi ir Lietuvos konservatorijos dėstytojo Gedimino Kviklio dėmesį. Jis pirmą kartą atvyko į Prahą būdamas dvidešimtmetis studentas 1966 m., kai su grupe studentų ir dėstytojų (tarp kurių buvo ir Balys Dvarionas) lankėsi garsiajame Prahos pavasario festivalyje. Čekijoje tuomet jau buvo pakilimo laikotarpis, nes Čekija gyveno A. Dubčeko permainų dvasia. Prahoje buvo jaučiamas, pasak G. Kviklio, labai ryškus skirtumas tarp to, kas tuo metu buvo Lietuvoje. Lietuvos konservatorijoje Leopoldo Mykolo Dirgio iniciatyva 1962 m. buvo atkurta vargonininkų specialybė, nuo 1968 m. pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai. Po 1969 m. stažuotės Prahoje L. M. Dirgys susižavėjo čekų vargonų muzika ir nuo 1970 m. pradėjo kviestis čekų vargonininkus į Vilnių. Buvo atvykęs žymus kompozitorius ir vargonininkas, Prahos muzikos akademijos dėstytojas Jiří Reinberger, taip pat 1973 m. lankėsi kompozitorius ir vargonininkas, Prahos Karolio universiteto dėstytojas Petr Eben, su kuriuo užsimezgė artimesnis bendradarbiavimas.
Rokiškyje įkurta vargonininkų mokykla buvo nežinoma
Tuo pat metu, 1969–1970 m., G. Kviklys atrado specializaciją – vargonų muziką ir atlikimą. Maskvoje buvo subrandinta idėja, kad vargonus reikia iškelti iš bažnyčių ir juos perkelti į koncertų sales ir tuomet vis daugiau žmonių galės paklausyti vargonų muzikos. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje vargonai buvo pastatyti Vilniaus filharmonijoje, suremontuoti vargonai Vilniaus arkikatedroje, kur tuomet veikė paveikslų galerija, Kauno sobore, kuriame buvo įkurta vitražo galerija, čekų firma „Rieger Kloss“ įrengė vargonus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete ir Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Vilniuje, kurioje mokėsi groti vargonininkai, bet ji neveikė kaip bažnyčia. Tuo tarpu Rokiškio bažnyčia nebuvo uždaryta ir joje esančiais vargonais buvo grojama.
- Kvikliui atmintyje yra išlikęs susitikimas 1971 ar 1972 m. su R. Lymano mokiniu vargonininku Petru Vinkšneliu Svėdasuose. Tačiau nepamena, kad būtų susitikimo metu kalbėta apie R. Lymaną ir jo veiklą. Tad tęsdamas savo muzikinę veiklą G. Kviklys apie R. Lymaną sovietmečiu nieko nežinojo. R. Lymano įkurta vargonininkų mokykla buvo nežinoma nei tarp vargonininkų, nei akademiniame pasaulyje, nebuvo kalbama apie XIX a. pabaigoje Rokiškyje veikusią R. Lymano įkurtą vargonininkų muzikos mokyklą, nepaisant to, kad joje mokėsi tokie žinomi kultūros veikėjai, kaip Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Gruodis ir kiti. Pasak G. Kviklio, bažnytinės temos buvo nutylimos mokantis Lietuvos muzikos istoriją, apie Juozą Naujalį ar Česlovą Sasnauską buvo žinoma, bet iš esmės tai buvo ir viskas.
- Lymanas tarsi sujungė tiltus
- Kviklys išlaikė ryšius su Čekija, vykdavo į įvairius konkursus su savo studentais, o 1984 m. buvo mėnesiui išvykęs į Prahą stažuotis, po kelių metų gavo stipendiją ir 1986–1987 m. visiems metams išvyko stažuotis į garsiąją Prahos muzikos, teatro ir kino akademiją. Buvo susitikęs su P. Ebenu bei kitais kompozitoriais. Taip pat nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurio Prahoje gyveno lietuvių vargonininkė Giedrė Lukšáitė‑Mrázková, kuri visuomet išlaikė ryšius su Lietuvos vargonininkais.
Nuo 1993 m. prie Lietuvos ir Čekijos draugijos veiklos susitelkė Lietuvos intelektualiai, kurie turėjo kokius nors ryšius su Čekija, tad natūraliai prie draugijos prisijungė ir G. Kviklys. J. Balsienė ir G. Kviklys prisimena, kad smalsumo vedami 1995 m. rugsėjo 18 d. kartu su muzikologe Danute Palionyte nuvyko į Rokiškį, kur juos priėmė Rokiškio dekanas. Atvykę svečiai, pasitarę su dekanu, nusprendė peržiūrėti bažnyčios archyvą. Pasak J. Balsienės, jie buvo penkiese ir gal 4 ar 5 valandas vertė senus dokumentus, kai G. Kviklys sušuko: „Radau“! Buvo rasti daugiau nei šimtą metų menantys R. Lymano rašyti laiškai, dokumentai, natos, muzikos kūriniai. R. Lymanas tarsi sujungė tiltus: Čekija–Lietuva–muzika–vargonai–istorija–Rokiškis…
„Buvo postūmis eiti giliau į tuos santykius“
- Balsienė teigimu, suradus dokumentus, „mums buvo postūmis eiti giliau į tuos santykius“. Draugijos nariai pradėjo tyrinėti rastus dokumentus ir kartu tarėsi, kaip reikėtų įprasminti R. Lymano vardą ir jo nuveiktus darbus. Šią idėją rėmė ne tik Čekijos ambasada Lietuvoje, bet ir labai daug palaikymo buvo sulaukta iš Rokiškio merų, savivaldybės, muzikos mokyklų, Rokiškio bažnyčios ir Rokiškio krašto muziejaus. R. Lymano vardo įprasminimas apjungė labai daug žmonių, kurie norėjo prisidėti prie vargonų muzikos sklaidos, Lietuvos ir Čekijos ryšių plėtojimo. Keletą metų jautėsi emocinis pakilimas, nes tai buvo nauja daugeliui kultūros veikėjų. G. Kviklys 1999 m. įkūrė R. Lymano vardo draugiją, kuri vienijo muzikus, atliekančius čekų kūrinius, prie jos vėliau prisijungė ir R. Lymano šeimos nariai.
Buvo kilusi mintis Rokiškio kolegiją pavadinti R. Lymano vardu, tačiau, prasidėjus reorganizacijai, šios minties buvo atsisakyta. R. Lymano vardas jau kiek vėliau 2011 m. buvo suteiktas Rokiškio muzikos mokyklai. Buvo apsispręsta, kad R. Lymano atminimą geriausiai įprasmintų vargonų muzika. G. Kviklys apžiūrėjo Rokiškio bažnyčios vargonų būklę, pabrėždamas, kad jie yra gana geros būklės, tik keletas registrų neveikia. Pirmieji vargonų muzikos koncertai buvo rengiami Rokiškio bažnyčioje ir Rokiškio kolegijoje, juose ne kartą koncertavo ir G. Kviklys, į koncertus atvykdavo Čekijos Respublikos ambasadoriai.
2000 m. minint R. Lymano 145-ąsias gimimo metines, buvo pradėti rengti festivaliai, tikintis, kad koncertai vyks keletą dienų, kad būtų galima pasikviesti įvairių atlikėjų iš Aukštaitijos, Lietuvos ir iš Čekijos. Atlikėjai iš Čekijos buvo kviečiami pagal turimus asmeninius ryšius, tarpininkaujant Čekijos ambasadai, Lietuvos ir Čekijos draugijai, rekomenduojant G. Lukšaitei‑Mrázkovai ir pan.
Šis festivalis nuolat sulaukia gausaus rokiškėnų dėmesio, o jo dalyvių pasveikinti kiekvienais metais atvyksta Čekijos Respublikos diplomatai. Pagerbdami R. Lymano atminimą diplomatai, draugijos nariai padeda gėlių ant R. Lymano kapo Rokiškyje.
Su Janina Balsiene 2024 m. rugsėjo 2 d., o su Gediminu Kvikliu rugsėjo 6 d. bendravo ir pagal jų atsiminimus straipsnį parengė Čekijos ir Lietuvos draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė.
