Pasak LMS prezidento Jono Trumpos (nuotr.), pratęsus mokslo metus buvo tikimasi, kad daugiau laiko bus skirta ugdymo programoms, o ne projektinėms veikloms.
„2020 metais, kai mokslo metai buvo prailginti, tai, visų pirma, idėja buvo nuotolinio mokymosi žalą šiek tiek mitiguoti būtent tuo. Nuo to (laiko – ELTA) praėjo ketveri metai. Mes matome, kaip konkrečiai mokiniai praleidžia tą laiką paskutines dvi tris savaites mokykloje. Idėja buvo tą ugdymą, kuris vyksta įprastai, išplėsti, pratęsti, kad ugdymo turinys galėtų būti ne taip skubomis pereinamas, galėtų būti labiau į jį pasigilinama, kur mokytojai arba mokiniai nespėja – būtų galima suspėti“, – sakė J. Trumpa.
LMS prezidentas pažymi, kad, likus paskutinėms savaitėms iki atostogų, ugdymo procesas mokyklose praktiškai nebevyksta.
„Tačiau ką mokiniai pastebi, (…) dauguma mokytojų tiesiog paleidžia iš pamokų tuos, kurie tikrai yra viską atsiskaitę ir gerai besimokantys, mokiniai, kurie turi skolų, eina taisytis pas mokytojus, nes tas laikas yra patogus. Dvyliktokų ir vienuoliktokų mokytojai yra susikoncentravę tuo laikotarpiu į egzaminus. (…) Ir, žinoma, pastebėtina, kad mokiniai važiuoja su klasėmis į ekskursijas arba dalyvauja ugdyme, kuris vyksta už mokyklos, tai visokios projektinės, edukacinės veiklos“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie projektines veiklas, J. Trumpa taip pat akcentuoja, kad moksleiviai jomis nėra patenkinti, veiklų kokybę vertina skeptiškai.
60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mokslo metai trunka per ilgai, todėl juos reikėtų trumpinti, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
