Kiekvienoje įmonėje ar įstaigoje yra skyrius, kurio darbo neretai aplinkiniai nesureikšmina, tačiau šiam nustojus veikti – apsunktų visos įstaigos veikla. Tą galima pasakyti ir apie Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) suaugusiųjų poliklinikos registratūroje bei statistikos kabinete dirbančias moteris, besirūpinančias, kad didžiulius pacientų srautus priimantys medikai turėtų kuo mažiau papildomo darbo.
Darbas prasideda likus parai iki vizito
Penkių PASPC registratūros darbuotojų: registratorės Liucijos Danienės, bendrosios praktikos slaugytojų Daivos Magylienės, Gražinos Lukoševičienės, Rimos Kazlauskienės ir Narvydos Repeikienės didžioji darbo dalis į įstaigą užsukusiems pacientams – nematoma. Daugelio nuomone, šios moterys tik užregistruoja pacientus pas gydytoją.
Tačiau registratūros darbuotojos sukasi kaip bitės tam, kad spėtų atlikti daugybę darbų, o pacientus maloniai stebina lyg iš knygos mintinai „pyškinami“ gydytojų darbo laikai, kabinetų bei telefonų numeriai. Prasidėjus gydytojų atostogų sezonui, registratūros darbuotojos greitai ir tiksliai informuoja pacientus ir apie pavaduojančius medikus bei kiek laiko jų gydytojai atostogaus.
„Pacientų registravimas – tik nedidelė mūsų darbo dalelė. Ruošti informaciją apie pacientą pradedame likus dienai iki jo vizito pas specialistą: surenkam rytdienos pacientų ligos istorijas, suvedam į kompiuterinę programą, surašom numerius tam, kad gydytojai galėtų išrašyti vaistus. Ryte iš naujo sutikrinam, peržiūrim tyrimų programas – kuriam pacientui pagal amžių priklauso nemokamai pasitikrinti, pavyzdžiui, dėl vėžio grėsmės ar atlikti krūtų mamografijos tyrimą. Pradedame vadinamąjį paciento lapą ir ligos istorijas sugrupuojame atskirai kiekvienam specialistui. Iš anksto paruošta informacija džiugina ir pacientus, nes atvykus jiems nebereikia vėl registruotis, laukti eilėje – jie iš karto eina prie gydytojo kabineto. Kartu registruojami ir tą pačią dieną pas mediką atvykę pacientai: blogai pasijutę, staiga sunegalavę. Taip pat registruojame greitosios medicinos pagalbos ir Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus išrašus, išduodam kompensuojamų vaistų pasus, gauname užklausimus dėl ligos istorijų iš policijos, teismo ar draudimo bendrovių. Nuolat teikiame informaciją „Sodrai“, – darbo niuansais dalinosi kolektyvas.
Pasak L. Danienės, ramios dienos darbe pasitaiko retai: „Pirmadienis– trečiadienis ypač darbingi. Šiomis dienomis rokiškėnai ne tik lankosi pas medikus, bet ir atvyksta pasirodyti medikų komisijai dėl vairuotojo pažymėjimo, leidimo ginklui gauti ar profilaktinio pasitikrinimo dėl darbo.“
Tūkstančiai žingsnių per dieną
Visos minėtos moterys šioje darbo vietoje dirba mažiausiai 20 metų ir juokauja, kad už tokį atsidavimą jau galėtų eiti į pensiją…
„Kur lengviau dirbti: kabinete su gydytoju ar registratūroje? Sunku atsakyti. Visur yra ir pliusų, ir minusų. Mūsų darbe nuolat reikia būti „ant kojų“. Vien kol surenki pacientų ligos istorijas iš skirtingų lentynų… Kartais dirbti tenka pagreitintu žingsniu, be pietų pertraukos. Žinoma, ne visada darbas vyksta vienodai. Kartais apie 16 val. viskas nurimsta: sumažėja skambučių, pacientų srautas. Tada tvarkom gydytojų grąžintas pacientų korteles ir vėl ruošiamės rytdienai. Niekada nebūna taip, kad neturėtume darbo. Nors sukamės čia pat, vietoje, per dieną nueiname ne vieną tūkstantį žingsnių. Tik niekada neskaičiavome, kiek. O būtų visai įdomu sužinoti“, – juokėsi N. Repeikienė.
Nors ir greitai sukasi, moterys pripažįsta sulaukiančios nemalonių replikų: „Registratūros darbuotojams tenka išklausyti visas nepatenkinto paciento pretenzijas: jei nepavyko prisiregistruoti, jei nėra ar nepriėmė gydytojas… Kartais registruoji pas gydytoją telefonu paskambinusį pacientą, o šalia girdi: „Nieko nedirba, tik telefonu plepa…“ Stengiesi viską atlikti greitai, kad tik žmogui nereikėtų ilgai laukti. Po vieną dirbti negalime, nes vienas žmogus tokio krūvio neišlaikytų. Susidarytų nemaža eilutė… Kai dirbame visos penkios, dažnai per kylantį „šaršalą“ nė nesupranti, ką žmogus sako, pas kokį specialistą nori užsiregistruoti. Tokiu atveju savaime imi kalbėti garsiau, o žmonėms pasirodo, kad pakeli toną, esi nemandagi… Tokių situacijų pasitaiko ir registruojant telefonu, ir pacientui priėjus prie langelio.“
Speciali tvarka
Greitai suktis ir susiorientuoti pacientų ligos istorijų „džiunglėse“ moterims padeda ne tik ilgametė darbo patirti, bet ir susikurta sistema.
„Pacientų ligos istorijos suskirstytos pagal žmonių gyvenamąją vietą: miestas ar kaimas, pagal gatves ir abėcėlės tvarka pagal pavardes. Rūšiuodamos kaimuose gyvenančių pacientų korteles smulkiname informaciją pagal pavardžių skiemenis. Tačiau per tiek darbo metų jau žinai, kur kokia kortelė yra, į kurią pusę sukti… O kad būtų dar greičiau, sugalvojome papildomą spalvų sistemą šeimos gydytojams atskirti. Ji labai greitai pasiteisino. Sistema paprasta: kiekvienam šeimos gydytojui paskirta skirtinga spalva ir tos spalvos juostelė užklijuota ant paciento kortelės. Kiek ligos istorijų iš viso yra? Niekada neskaičiavome… Spėju, kad kiekvienas rajono žmogus, besilankantis PASPC, ją turi“, – kalbėjo G. Lukoševičienė. „Kartais net vaizdžiai imi įsivaizduoti – žmogus pasako savo duomenis ir jau mintyse matai, kur jo kortelė“, – kolegei antrino L. Danienė.
Pasitaiko ir smagių istorijų: „Būna, užsiregistruoti paskambinęs pacientas, vos sužinojęs vizito pas specialistą laiką, iš karto padeda ragelį. Nepasako nei savo vardo, nei pavardės. Kitame laido gale išgirsti: „Ačiū. Viso gero.“ Tokiais atvejais nežinai, nei kokios kortelės ieškoti, nei kaip patikrinti informaciją apie žmogų… Priklausomai nuo skambinusiojo, sistemoje užrašome „Ačiū vyras“ arba „Ačiū moteris“ ir visus formalumus tvarkome jau paciento vizito dieną: žmogus laukia prie gydytojo kabineto tikindamas, kad užsiregistravo pas specialistą… Tikrini pagal registravimosi laiką ir randi užrašyta, pavyzdžiui, „Ačiū vyras“… Tiesa, kai kurie padėjusieji ragelį susizgrimba patys, kad nepasakė jokios asmeninės informacijos, ir perskambina.“
Aprūpina būtinomis priemonėmis
Svarbų darbą atlieka ir PASPC dirbančios sveikatos statistės Dalia Šarkienė bei Rita Šiupinienė.
„Iš kitų gydymo įstaigų atvykę ir čia prisiregistruoti norintys pacientai pirmiausia kreipiasi į mus, nes reikia pasirinkti šeimos gydytoją. Mes sutvarkome ir ambulatorines korteles: išsiunčiame jas į kitą įstaigą arba siunčiam prašymus, kad atsiųstų mums. Per mėnesį „migruojančiųjų“ būna apie 70. Į šį skaičių neįtraukti pacientai, pageidaujantys pakeisti šeimos gydytoją arba jei gydytojas išeina iš darbo. Būna atvejų, kad pacientas persirašo į sostinės kliniką, ten kurį laiką pabūna ir vėl grįžta čia. Dažniausiai taip nutinka, kai pacientą specialistas siunčia konsultacijai į tretinio lygio įstaigą, tačiau paaiškėja, kad reikia atlikti tyrimus, kurie, jei nesi tos įstaigos pacientas, brangiai kainuoja. Tokiu atveju žmogus persirašo, pasidaro tyrimus ir grįžta pas savo gydytoją į Rokiškį. Taip pat mūsų kabinete išduodama dalis kompensuojamųjų vaistų pasų. Rokiškėnai juos gali pasikeisti registratūroje, o pas mus keičiami apylinkės gyventojų. Juos atveža aplinkinių ambulatorijų darbuotojai, o mes išduodame naujus“, – pasakojo žmones aptarnaujanti specialistė D. Šarkienė.
Dažniau techninį darbą dirbanti R. Šiupinienė rūpinasi, kad didžiulius pacientų srautus aptarnaujantys medikai nepriveltų klaidų ir turėtų pakankamai darbo priemonių: „Kiekvienas gydytojas veda į kompiuterį paciento ligos formas, o mūsų darbas – sutikrinti, ar teisingai suvesta informacija, ar neįvelta klaidų, nesidubliuoja. Būna, kad pagal kodus ligas rašantys medikai juos sumaišo ir suaugusį pacientą išleidžia į mokyklą… Taip patikrinti turi kiekvieną pacientą, o jų tikrai daug: vieno šeimos gydytojo kabinete per dieną apsilanko apie 35 žmones, o gydytojų PASPC dirba 30. Dar prisideda burnos higienistės bei profilaktinio kabineto pacientai… Mūsų įstaigoje užsiregistravę daugiau nei 25 tūkst. žmonių, o ligos istorijų – dar daugiau, nes kai kurie pacientai jų turi po dvi: viena – šeimos gydytojui, kita – stomatologui. Daug turime ir techninio darbo: gydytojams suruošiame tapatybės lipdukus, kuriais jie naudojasi išrašydami receptus. Gauname juos tuščius, tad vietoje turime atspausdinti su unikaliu gydytojo kodu. Tai nemažas darbas, nes kartais vienam pacientui gydytojas sunaudoja 5–8 tokius lipdukus, tad per savaitę vienam gydytojui tenka apie 200 lipdukų. Mūsų kabinetas taip pat rūpinasi, kad gydytojai nepritrūktų įvairių blankų: vaistų receptų, siuntimų tyrimams ar sanatorijoms. Visi ligonių išrašai iš kitų medicinos įstaigų, kuriose jie lankėsi, taip pat pirmiausia pasiekia mūsų kabinetą: mes juos užregistruojame ir išskirstome pagal šeimos gydytojus.“
GR inform.
