Nė vieno lizdo
Ką daryti bėdos ištiktiems mikrorajono žmonėms. Patarimų kreipėmės į miesto seniūniją. Mums atsakė rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas.
„Galimybė reguliuoti varninių paukščių gausą numatyta medžioklės taisyklių nustatytu metu ir būdais – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. Tuo metu, gavus Aplinkos apsaugos departamento leidimą, galima ardyti šių paukščių lizdus. Būtina užtikrinti, kad šių priemonių naudojimas netrukdys palaikyti atitinkamos rūšies populiacijos palankią apsaugos būklę jos natūralaus paplitimo areale“, – sakė D. Krivas.
Tačiau, anot D. Krivo, Rokiškio miesto Panevėžio, Jaunystės, Vilties gatvių želdiniuose nėra nė vieno varninių paukščių lizdo, todėl nėra ir kaip tuos nesančius lizdus ardyti. „Šiuose medžiuose gali laikinai apsistoti pasilikę žiemoti, migruojantys ar praskrendantys paukščiai“, – sako specialistas.
Jo teigimu, planeta yra visų, tad ir paukščiai turi turėti savo vietą joje.
Populiacija sumažėjo perpus
D. Krivas primena, kad kovai, kuosos, varnos, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.
„Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei perpus. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais“, – pasakojo specialistas.
Patinka buitinė netvarka
Paklausėme ir gamtininko Selemono Paltanavičiaus, gal jis turėtų kokį patarimą kuosų puolamiems žmonėms.
Gamtininkas atsakė taip: „Miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse žiemą daugiau problemų kelia kovai ir kartu su jais parkų, skverų ir kapinių medžiuose nakvojančios kuosos bei pilkosios varnos. Šie paukščiai – žmogaus aplinkos palydovai, jiems ypač tinka ir patinka buitinė netvarka, lemianti gausų lesalą. Antra vertus, jau minėtuose medžiuose jiems saugu, o tikrą šaltą žiemą – jauku, nes būna šiek tiek šilčiau. Žinoma, paukščių išmatos lemia sanitarinių sąlygų prastėjimą, tad klausimai apie varninių paukščių nakvynės ir poilsio vietų valdymą visada aktualūs.“
Genėti ir baidyti?
Kaip spręsti šią problemą? Ar tikrai būtina kreiptis leidimo paukščiams šaudyti?
„Šaudymas – tikrai ne šių dienų priemonė, tuo labiau – ji niekada nebuvo ir negali būti efektyvi. Žiemą (ypač tokią besniegę ir nešaltą) miesto komunalininkai turėtų apžiūrėti medžius ir juos atitinkamai nugenėti – tai labai padės ten, kur jau kovo mėnesį kovai ir varnos pradeda sukti lizdus. Kaip genėti, apie tai reikia tartis su apželdinimo specialistais, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas ir unikalus. Dar geresnė priemonė – paukščių baidymas“, – sako S. Paltanavičius.
Anot gamtininko, mes labai dažnai laukiame, kad viską padarys „kažkas“ – atvažiuos, sutvarkys, išbaidys… o ką veikiame mes patys? „Jeigu mieste bent 10 iniciatyvių kaimynų, kuriems kelia problemų varninių paukščių tarša, pasiskirstys laiką ir nuo vakaro prieblandos iki 20 val. paprastom tarškynėm (tikrai ne petardom) pabaidys varninius paukščius, šie perskris toliau, kur nors į miesto pakraštį. Jei tai bus daroma reguliariai, paukščiai pripras prie naujos „tvarkos“.
Bandymai Panevėžyje parodė, kad iki kovo 1 d. išardžius kovų kolonijų lizdus (tam Aplinkos apsaugos departamente ar Aplinkos apsaugos agentūroje gaunamas leidimas) ir baidant, naujus lizdus (naują koloniją) kovai įkūrė jau už miesto ribos. Kovai yra mūsų paukščiai, niekas jiems nelinki blogo. Tačiau, pasirodo, mes ne visada suprantame juos ir nemokame ar nenorime valdyti jų perėjimo vietų pasiskirstymą“, – patarimais dalijosi žinomas gamtininkas.
PS Taigi, gerbiami mikrorajono gyventojai, nei kuosų vaikyti, nei apdergtų jūsų mašinų plovimo paslaugų kompensuoti savivaldybė nesiruošia. Kova su kuosomis, taip sakant, jūsų pačių reikalas. Gal imsit ir ką protingo sugalvosit. O gal kuosos ko išsigąs ir pačios išsilakstys? Vargu.
Labai gerai baido kuosas kai vakare į medžius su kuosomis iš balkono mėtai šaltas ugneles arba švieti stipriu prožektoriumi. Po keleto seansų iš ten jos dingsta.