Rokiškio psichiatrijos ligoninė 50 metų žengia sveikatos keliu: patirtys, pasiekimai ir perspektyvos

Viešumas padėtų mažinti ir psichikos ligų stigmatizavimą

Dauguma svečių dar prieš prasidedant konferencijai aplankė ne tik Rokiškio Šv.  apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje aukotas Mišias, bet ir pačią ligoninę, kurioje buvo organizuota trumpa ekskursija. Ją vedė ligoninės inžinierė Regina Adamonienė, dirbanti čia jau keturis dešimtmečius – nuo 1984 metų. Ne itin daug svečiai galėjo pamatyti, visgi įstaiga specifinė, bet praeita per Moterų ir vaikų spec. stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių, iš viršaus apžiūrėti gražiai sutvarkyti kiemeliai. Trumpam užeita net į Griežto stebėjimo skyrių, į kurį ne bet kas gali patekti.

Svečius, kurių daugumą sudarė giminingų gydymo įstaigų atstovai, domino viskas: kaip sutvarkytas maitinimas, kokios gydymo ir poilsio sąlygos, ar dažnai tenka bendrauti su žmogaus teisių organizacijų atstovais, kurie panašaus pobūdžio gydymo įstaigoms skiria nemaža dėmesio.

Kartu su visais po ligoninę keliavusi Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Agnė Šapokaitė apgailestavo, jog ligoninė dažniau minima tik nutikus kokiems nemaloniems incidentams, o ne kalbant apie gerąsias patirtis ir pasiekimus. Ji vylėsi, kad ligoninėje vykstant permainoms (neseniai, pasibaigus kadencijai, direktoriaus pareigas paliko daugiau kaip 20 metų jai vadovavęs Algimantas Liausėdas) atsiras daugiau progų pasidžiaugti viešumoje. Viešumas padėtų mažinti ir psichikos ligų stigmatizavimą, kuris vis dar jaučiamas, nors, oficialiais duomenimis, 2024 metais psichikos sveikatos centruose lankėsi ir ieškojo pagalbos 1,2 milijono Lietuvos gyventojų.

Fizinė ir psichikos sveikata kaip viena

Pati konferencija, kurią vedė žurnalistas ir renginių bei laidų vedėjas Paulius Skučas, prasidėjo sveikinimais. Rokiškio psichiatrijos ligoninės Klinikinės diagnostikos skyriaus vedėja – medicinos biologė laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Gitana Kliaugienė, Seimo narys Tadas Barauskas, rajono vicemerė Audronė Kaupienė, nuotoliu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios dekanas Eimantas Novikas sveikino ligoninės darbuotojus jubiliejaus proga ir priminė tądien dažnai kartotą mintį, jog žmogaus fizinė sveikata neįmanoma be psichikos sveikatos.

Dabartinė ligoninė – moderni įstaiga

Pirmasis konferencijos pranešimas – „Nuo 1975-ųjų iki šiandien: 50 metų gydymo įstaigos istorija“. Jį pristatydama, Gitana Kliaugienė, laikinai vykdanti ligoninės direktoriaus funkcijas, trumpai, bet išsamiai apžvelgė visą ligoninės veiklos pusamžį. Paminėti ilgiau ar trumpiau vadovavę ligoninei Antanas Judickas (1974–1978 ir 1996–2003), Kazimieras Kęstutis Maselis (1978–1991), Kęstutis Mikučionis (1991–1996), Algimantas Liausėdas (2003–2025), pirmieji gydytojai, slaugos specialistai. Peržvelgta ir daugybė pertvarkų, vykusių ligoninėje – ne tik organizacijos ir struktūros, bet ir gydymo metodų, įgyvendintų kokybės gerinimo ir plėtros, investicinių projektų.

Dabartinė ligoninė – moderni įstaiga, kuri ne tik taikydama šiuolaikinius terapijos būdus rūpinasi pacientų (jų ligoninėje vienu metu gali gydytis 425) sveikata, socialine reintegracija ir žmogaus orumu, organizuoja jų profesinį mokymą, bendradarbiauja su panašiomis įstaigomis Lietuvoje ir Latvijoje, vykdo visuomenės švietimą, rūpinasi savo darbuotojų saugia darbo aplinka, palankiu mikroklimatu ir kvalifikacijos tobulinimu, teikia daugybę paslaugų, apie kurias dažnai nė nenumanome.

Pirmieji gydytojai – lėktuvu iš Vilniaus

Viena pirmųjų Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų psichiatrė Henrika Bieliūnienė papasakojo savo prisiminimus iš pirmųjų ir vėlesnių ligoninės veiklos metų. Ji jau studijuodama žinojo, kad kartu su kitais penkiais jaunais gydytojais bus paskirta dirbti į tuomet dar tik statomą Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Kai ligoninė pradėjo veikti, taip ir nutiko. Gydytoja prisimena, jog pirmą kartą į Rokiškį, kadangi autobusai kursavo retai, atskrido iš Vilniaus lėktuvu. Vaizdas, prisimena, nelabai džiugino: „Nuo buvusios senosios ligoninės šaligatvių nebebuvo, asfaltas irgi baigėsi ties skerdykla (dabartine „Bikuvos“ parduotuve). Toliau pievos, smėlio krūvos ir ligoninės mūrai. Priėjus arčiau pasitiko viena iš tuo metu jau dirbusių medicinos seserų, supažindino su kuriama ligonine, skyriais. Buvo 1975 metų balandžio mėnuo.“

Į ligoninę tuomet atvyko šeši jauni specialistai, 1976 metais dar du, visiems buvo skirti butai. Iš tų pirmųjų gydytojų, sako H. Bieliūnienė, iki šių dienų liko tik ji bei Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja gydytoja Rūta Bandžiulienė.

Gydytoja dalinosi savo įspūdžiais ne tik apie ligoninės plėtrą ir gydymo metodų tobulinimą, bet ir apie personalo laisvalaikį. O jo irgi būta margo ir turiningo: organizuoti konkursai, parodos, vakaronės, atskirų skyrių šventės, sporto šventės, turistiniai žygiai, kelionės, veikė dramos būrelis, moterų ansamblis, šokių kolektyvas.

Pamažu biomedicininį gydymo modelį keitė „atkuriamasis“, o šį – holistinis

Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Navickienė išsamiau apžvelgė psichosocialinės reabilitacijos raidą per 50 ligoninės gyvavimo metų. Ji pati buvo pirmoji šioje ligoninėje 1995 metais pradėjusi dirbti specialistė, baigusi socialinio darbo studijas. Iki tol socialines paslaugas teikė medicinos seserys, daugiau dėmesio buvo skiriama darbo terapijai: sodinami medžiai, ligoninė pati augino gėles, daržoves, veikė darbo terapijos dirbtuvės. Pamažu biomedicininį gydymo modelį keitė „atkuriamasis“, siekęs ne tik gydyti, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, o šį – dabar vyraujantis holistinis psichosocialinės reabilitacijos modelis. Vadovaujantis šiuo modeliu į kiekvieną pacientą žvelgiama individualiai, pripažįstama, jog sveikimas vyksta ne tik ligoninėje, bet ir kasdienybėje, o pacientas tampa aktyviu gydymo proceso dalyviu ir sprendimų priėmimo partneriu, todėl psichosocialinė ir medicininė reabilitacija užima kone didžiausią vietą gydymo procese.

Nuo diagnostikos iki specializuotų terapijų

Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja Irena Stommienė pasidalijo psichologinės pagalbos patirtimis ir įžvalgomis. Aštuonių psichologų komanda dabartinėje ligoninėje kasdien rūpinasi pacientų psichine sveikata. Jie teikia įvairų intervencijų spektrą nuo diagnostikos iki specializuotų terapijų, vykdoma apie 7000 psichologinių intervencijų per metus.

Žmogaus ir proto tarnystėje

Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Vida Šeškienė pranešime „Pacientų lūkesčiai besikeičiančiame slaugos procese“ apibendrino ilgametę ligoninės slaugos darbuotojų patirtį. Ypatingai šiltai atsiliepta apie pirmąją ilgametę ligoninės vyriausiąją medicinos seserį Danutę Stanienę, kurią paminėjus ir pranešimo metu nuoširdžiai susirinkusiųjų paplota, ir žengiant į sceną atsiimti atminimo dovanų negailėta plojimų.

Ilgiausiai ligoninėje dirbusiems buvo įteikti padėkos raštai ir specialiai šiai progai Lietuvos monetų kalykloje nukaldintos sidabrinės paauksuotos monetos, kurių vienoje pusėje užrašas „Rokiškio psichiatrijos ligoninė 1975–2025“, o kitoje – lotyniškas įrašas „In servitium hominis et mentis“ („Žmogaus ir proto tarnystėje“). Gražu buvo klausyti, kai apdovanotieji vardino, kiek metų šioje ligoninėje išdirbo: 40, 42, 46, 49…

Šventės meninėje dalyje visus nudžiugino Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklos simfoninis orkestras, vadovaujamas O. Sadauskienės ir jaunųjų operos solistų grupė „Il Senso“.

Užs. R1152

Dariaus Baltakio nuotr.