Birželio 14 d. sukako 85 metai nuo masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą pradžios, 1941 metų birželio 14. Nuo 1989 metų šią dieną minima Gedulo ir vilties diena.
Pirmą kartą Rokiškyje, gražiausiais Sąjūdžio metais, ji minėta gausiai ir iškilmingai – po Mišių šv. Mato bažnyčioje eisena žygiavo į geležinkelio stotį, kur buvo suorganizuotas mitingas, kuriame, gal pirmą kartą viešai, prabilo apie savo skausmą tremtiniai.
Per daugybę metų būta įvairių minėjimo formų, bet kasmet šiuose minėjimuose žmonių mažėja. Nieko stebėtino, vis mažiau gyvai prisimenančių tremtis ir lagerius, vis daugiau tų, kuriems jie tik eilutės knygose ar istorijos vadovėliuose.
Kaip jau daugelį metų Gedulo ir vilties diena Rokiškyje prasidėjo prie L. Šepkos parko pakraštyje pastatyto Tremtinių kryžiaus. Čia susirinkusius Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vardu trumpai pasveikino gydytoja Jūratė Čypienė bei rajono vicemerė Audronė Kaupienė, uždegtos atminimo žvakutės, iš kurių sudėliotas žodis VILTIS. Tradicinę tremtinių dainą „Ešelonų broliai“ sudainavo tremtinių choras „Vėtrungė“, vadovaujamas Jurgitos Raugienės.
11 val. Šv. Mato bažnyčioje aukotos mišios už politinius kalinius ir tremtinius, o už pusvalandžio Vytauto gatvės parkelyje, kuriame pastatyti kenotafai negrįžusiems iš Sibiro rokiškėnams, prasidėjo tradicinė visoje Lietuvoje vykstanti akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu skaitomos ištremtųjų pavardės. Šiemet šiuos kraupius sąrašus skaitė Kultūros centro režisierė Vida Burakovienė, ilgametė Tremtinių choro „Vėtrungė“ dalyvė Violeta Pavarotnikienė ir Lietuvos Šaulių sąjungos Alfonso Smetonos 5-tosios rinktinės šauliai – Juodupės kuopos vado pavaduotojas Marius Datkūnas, Rokiškio būrio vadas Karolis Šešelgis ir Pandėlio kuopos vadas Darius Senvaitis.
Minutę prieš vidudienį visoje Lietuvoje skelbiama Tylos minutė žuvusiems tremtyje atminti. Po jos atminimo valanda „Tremtį praėjusiems“. Jos metu atminimo žodį tarė rajono meras Ramūnas Godeliauskas, padėkojęs visiems prisimenantiems ir liudijantiems tremties tragediją, dainas apie Lietuvą dainavo trmtinių choras „Vėtrungė“, Rokiškio kultūros centro vaikų vokalinė grupė „Akoladė“ (vadovė Aurelija Trasykė), Nomeda Idienė. Apie savo šeimos tragediją papasakojo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė gydytoja Jūratė Čypienė. Ji priminė, kad šiame skverelyje pastatyti tik atminimo ženklai tiems, kurių kūnai amžiams liko Sibire, tiems, kurių palaikų atgimimo metais artimiesiems nepavyko parsigabenti. Alvydė Rutkauskienė papasakojo kaip močiutės pasakojimai apie tremtį ir rasti tetos laiškai iš tremties Krasnojarsko krašte į Lietuvą leido giliau suvokti tremties siaubą ir sugulė į knygą „Laiškai iš Sibiro Stefanijai“. Lietuvos Šaulių sąjungos Pandėlio kuopos vadas Darius Senvaitis pabrėžė mūsų ištikimybę visų iškentusių tremties siaubą stiprybei.
Prie paminklo ir kenotafų padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
