Parduotuvėje viskas atrodo gerai. Atsisėdate, kelis kartus numinate pedalus, vairas patogus, balnelis tinkamame aukštyje. Po savaitės išvažiuojate ilgesniam maršrutui ir maždaug ties dvidešimtu kilometru atsiranda nemalonus tempimas juosmens srityje. Dar po kelių kilometrų norisi vis dažniau atsistoti nuo balnelio, keisti rankų padėtį ir pagaliau sustoti.
Tokioje situacijoje lengva apkaltinti fizinį pasirengimą. Vis dėlto priežastis neretai slypi pačiame dviračio pasirinkime arba jo sureguliavime. Net kokybiškas dviratis gali būti nepatogus, jei jo dydis, balnelio padėtis ar vairo aukštis neatitinka žmogaus kūno proporcijų.
Gražiai atrodantis rėmas nebūtinai yra jūsų dydžio
Dviračio dydis dažnai pasirenkamas pagal ūgio lentelę. Tai gera pradžia, tačiau du vienodo ūgio žmonės gali turėti skirtingą kojų, rankų ir liemens ilgį. Vienam tas pats rėmas jausis patogiai, kitam teks pernelyg stipriai tiestis prie vairo.
Problema dažnai nepastebima per trumpą bandomąjį važiavimą. Penkias minutes galima patogiai važiuoti beveik bet kokia padėtimi. Po valandos kūnas jau pradeda rodyti, kur buvo suklysta.
Jeigu renkatės Scott ar kito gamintojo modelį, verta žiūrėti ne vien į raidę ant rėmo dydžio lentelėje. Skirtingų modelių geometrija gali skirtis, todėl M dydžio miesto dviratis ir tokio paties dydžio sportiškesnis modelis gali jaustis visai kitaip.
Per aukštas balnelis priverčia kūną kompensuoti kiekvieną pedalų apsisukimą
Balnelio aukštis yra viena dažniausiai netinkamai sureguliuojamų vietų. Kai jis per žemas, kojos lieka stipriai sulenktos. Kai per aukštas, dubuo pradeda judėti į šonus bandydamas pasiekti pedalus.
Iš pradžių šio judėjimo galite net nepastebėti. Tačiau po keliolikos kilometrų juosmens raumenys gauna daug papildomo darbo. Atsiranda tempimas, kuris kartais klaidingai priskiriamas silpnai nugarai.
Balnelį verta reguliuoti mažais žingsniais. Keli milimetrai gali pakeisti pojūtį daugiau nei atrodo. Jei po korekcijos važiuoti lengviau, nereikia iš karto kelti dar centimetru, norint „rasti idealų aukštį“.
Vairas gali būti per toli, nors stovint šalia dviračio viskas atrodo normalu
Sportiškesnė sėdėsena reiškia daugiau pasvirimo į priekį. Tai savaime nėra problema, tačiau žmogui, kuris daugiausia važiuoja ramiai mieste ar savaitgalio takais, per ilga padėtis gali varginti. Jei važiuodami nuolat jaučiate norą pastumti rankas arčiau savęs, sėdėti ant balnelio priekinės dalies arba ištiesinti nugarą, verta įvertinti atstumą iki vairo.
Kartais užtenka pakeisti vairo iškyšą ar jo padėtį. Kitais atvejais problema rodo, kad pats rėmas per ilgas. Todėl prieš perkant verta ilgiau pavažiuoti, o ne apsiriboti keliomis minutėmis prie parduotuvės.
Balnelio padėtis keičia daugiau nei komfortą sėdint
Balnelį galima reguliuoti ne tik aukštyn ar žemyn. Jis juda į priekį ir atgal, keičiamas jo pasvirimas. Šie maži pakeitimai keičia kūno padėtį pedalų ir vairo atžvilgiu.
Stipriai į priekį pasviręs balnelis gali versti kūną slysti link vairo. Tuomet rankomis pradedate save laikyti vietoje, įsitempia pečiai ir nugara. Per daug atloštas paviršius kelia kitą diskomfortą. Geras balnelio reguliavimas turėtų leisti stabiliai sėdėti be nuolatinio bandymo save „sugauti“ ant dviračio.
Kartais problema yra noras važiuoti per sportiškai
Pirkėjas parduotuvėje pamato sportiškai atrodantį modelį ir pagalvoja, kad būtent tokio nori. Žemesnis vairas, agresyvesnė sėdėsena ir siauresnis balnelis atrodo greičiau. Tačiau žmogus pats gali norėti visai kitokio važiavimo.
Jei didžiąją dalį laiko važiuojate dviračių takais, sustojate prie šviesoforų ir savaitgalį įveikiate 20–40 kilometrų, komfortas gali būti vertingesnis už sportinę poziciją. Dviratis turi atitikti realų naudojimą, o ne vaizdą, kaip norėtumėte atrodyti juo važiuodami.
Pirmas ilgesnis važiavimas yra geriausias testas
Nedidelis nuovargis po ilgos pertraukos yra normalus, tačiau nuolat pasikartojantis skausmas nėra dalykas, kurį verta tiesiog kentėti. Jei po panašaus atstumo vis skauda tą pačią vietą, verta peržiūrėti dviračio nustatymus.
Kartais pakanka pakoreguoti balnelį. Kartais keičiamas vairo aukštis ar iškyša. O kartais paaiškėja, kad pasirinktas rėmo dydis tiesiog netinka.
Geras dviratis neturėtų priversti skaičiuoti kilometrų iki namų dėl skaudančios nugaros. Kai jo dydis ir padėtis dera prie žmogaus, po 20 kilometrų dažniau kyla mintis važiuoti dar šiek tiek toliau, o ne kuo greičiau nulipti.
Užs. R1650.
