Paskutinis skambutis vakar skambėjo daugiau nei 50–čiai tūkstančių šalies abiturientų. Rajone šiemet mokyklas baigia 492 abiturientai. Pirmąjį – lietuvių kalbos egzaminą – jie laikys ateinantį trečiadienį. Šių metų abiturientai – tarsi bandomieji triušiai, pirmieji patekę į aukštojo mokslo reformos labirintus. Tik 21 tūkst. būsimųjų pirmakursių nereikės mokėti už mokslą. Likusieji klos didžiules sumas, kai kurios jų siekia 18 tūkst. litų.
Stojančių į aukštąsias gali būti mažiau
Šiemet rajono gimnazijos ir vidurinės mokyklos į gyvenimo kelią išleidžia 492 abiturientus.
„Kad patektum į valstybės finansuojamą vietą – gautum krepšelį, egzaminų rezultatai turi būti kuo geresni“, – sakė Juozo Tūbelio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Sirvydis. Jis priminė, kad po aukštojo mokslo reformos tik geriausiai abitūros egzaminus išlaikiusiems pirmakursiams bus skiriamas krepšelis kolegijose ir universitetuose. „Manau, bus ir mūsų gimnazistų, kurie pateks į valstybės finansuojamas vietas, tačiau kitiems, kurie rinksis aukštąjį mokslą, reikės mokėti“, – sakė pavaduotojas. Jo nuomone, nėra gerai, kad visi svajoja apie aukštąjį mokslą, nes valstybei reikalingi ir darbininkai. A.Sirvydis mano, kad reforma sumažins stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių. Šių metų J.Tūbelio gimnazijos abiturientų laidos jis nepavadino ypatinga: joje yra ir labai gerai besimokančių, olimpiadų prizininkų, ir tokių, kuriems nebus leista laikyti egzaminų. Šiemet gimnazijoje yra 79 abiturientai. Pagal Rokiškyje vykdomą mokyklų tinklo restruktūrizaciją nuo 2012 m. ši švietimo įstaiga taps pagrindine mokykla.
Daug nerimo
J.Tumo–Vaižganto vidurinė išlydi 83 abiturientus – 85–ąją laidą. Direktoriaus pavaduotoja Bernadeta Tubelienė sakė, jog šiemet mokyklą baigia daug protingų vaikų, Jaunųjų lyderių klubo narių. Anot pavaduotojos, dauguma jau dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje buvo apsisprendę, kur studijuos, bet dabar beveik visi gyvena nerimu. Kai kurie nesirenka jokios kolegijos ar universiteto vien dėl ribotų tėvų finansinių galimybių. Pavaduotoja abejoja, ar provincijos mokyklų abiturientai nurungs didmiesčių jaunuosius protus ir pateks tarp tų, kuriems už mokslą nereikės mokėti. „Pirmoji laida – ant reformos ašmenų arba, kaip kiti dar sako, tarpduryje. Neaišku ir tai, ar pasiteisins siūloma kreditų sistema“, – sakė B.Tubelienė.
Lauks egzaminų rezultatų
Juodupės gimnazijos direktorės pavaduotoja Audronė Rekertienė gyrė savo abiturientus – kūrybingi, stiprūs moksle, dalyvavę olimpiadose ir konkursuose. Gimnaziją šiemet baigia 27 abiturientai. Anot pavaduotojos, nežinomybė sklando: dvyliktokai kol kas nėra apsisprendę ir lauks egzaminų rezultatų. A.Rekertienės nuomone, galbūt ne vienas eitų dirbti, tačiau šalyje vis dar gajus požiūris – nors ir santechnikas, bet su aukštuoju. Iš pernykštės juodupėnų laidos keli jaunuoliai išvažiavo dirbti į užsienį. Pedagogų manymu, taip gali būti ir šiemet.
J.Tūbelio gimnazijos abiturientė Novilė Aleksejevaitė, gimnazijos pedagogų giriama kaip labai gera mokinė, sakė nežinanti, kur mokysis. Kol kas ji lauks egzaminų rezultatų. Merginos nuomone, reforma yra neteisinga jau vien todėl, kad abiturientai iki pat Paskutinio skambučio tiksliai nežino, kokios bus studijų kainos. Pašnekovė abejoja, ar pati ministerija viską iki galo žino. Anot abiturientės, žaidžiama jaunų žmonių likimais. Ji neabejoja, kad studentų krepšelius gaus didžiųjų miestų moksleiviai, kurių mokymo kokybė skiriasi nuo mažų miestų. Novilės nuomone, neteisinga, kad už mokslą reiks mokėti tokias sumas, kokios dabar yra skelbiamos.
Žada – bus skaidru ir sklandu
Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Nacionalinis egzaminų centras darys viską, kad egzaminų sesija būtų sklandi. „Viliuosi, kad ir Nacionalinis egzaminų centras, savivaldybės bei mokyklos siekia to paties tikslo – sklandžios ir skaidrios egzaminų sesijos“, – teigia Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Nacionalinio egzaminų centro direktorė Danutė Šukienė informavo, jog šiais metais pagrindinis dėmesys teikiamas egzaminų užduočių kokybei, jų saugumui bei rezultatų vertinimo skaidrumui.
Nuo šių metų valstybinių brandos egzaminų užduotys įgijo valstybės paslapties statusą. Tai įpareigoja užtikrinti maksimalų egzamino užduoties rengimo, spausdinimo ir gabenimo slaptumą. Nacionalinio egzaminų centro vadovai kreipėsi į Generalinį komisarą ir paprašė pagalbos, jei pasirodytų informacijos apie neva parduodamas brandos egzaminų užduotis ar pasitaikytų kitokių pažeidimų.
Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka iš esmės nesikeičia. Šiemet pirmą kartą abiturientai galės ne tik pažiūrėti lietuvių gimtosios kalbos egzamino darbą, bet ir gauti jo kopiją.
Privalomas – lietuvių
Abiturientai privalo išlaikyti tris brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir dviejų pasirinktų dalykų. Tačiau dauguma renkasi laikyti daugiau brandos egzaminų. Daugiausia leidžiami šeši egzaminai.
Šiais metais brandos egzaminus laikys daugiau nei 50 tūkst. kandidatų, tai dviem tūkst. daugiau nei pernai. Populiariausias egzaminas iš pasirenkamųjų išlieka matematika. Jį laikys beveik 35 tūkst. abiturientų. Toliau pagal populiarumą – istorijos (29,6 tūkst. kandidatų) ir anglų kalbos (25,1 tūkst.) egzaminai. Mažiausia, 268 kandidatai, pasirinko prancūzų kalbos egzaminą. Pagrindinė egzaminų sesija prasidės gegužės 18 d. gimtųjų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių k.) kalbų egzaminu, baigsis birželio 11-ąją. Papildomos sesijos pradžia – birželio 12-ąją, pabaiga – liepos 3 d. Pirmąjį valstybinį egzaminą – lietuvių kalbos – abiturientai laikys gegužės 20 d.
Reda Milaknienė
