Rokiškėnė Rima Dulkienė „Gimtojo…“ duris ryžosi praverti ir rajono žmonių pagalbos prašyti ne sau. Skausmų kamuojama dukra laukia operacijos, o lėšų gydymo priemonėms šeima neturi. Tvarkingi, tačiau sunkiai besiverčiantys Dulkiai tiki rokiškėnų gerumu ir viliasi, kad po operacijų 23 metų Vilija galės vaikščioti ir dirbti mėgstamą darbą nejusdama kasdienio alinančio kojų skausmo.
Pagalbos sau nedrįstų prašyti…
Pasakodama apie dukrą R. Dulkienė braukia ašarą. Pati mergina savo istorijos pasakoti nedrįso. Ir mamai nedrąsu pagalbos prašyti. „Sau tikrai neprašyčiau. Bet savo vaikui, kuriam visas gyvenimas, visa ateitis prieš akis… Sukaupiau drąsą ir atėjau į redakciją“, – sakė pašnekovė.
„Gimtasis…“ apsilankė R. Dulkienės namuose – kukliame bendrabučio kambarėlyje. Buitis skurdi, bet kambarėlis tvarkingas. Moteris neslepia: su vyru jie seniai nebetrokšta nieko sau – kiekvienas euras skiriamas vaikams. Tik kad tų eurų iš jos neįgalumo pašalpos ir vyro minimalios algos nedaug į šeimos biudžetą tenubyra. O jų reikia: Vilija laukia operacijos, o jaunėlis sūnus laiko abitūros egzaminus ir ketina tęsti mokslus.
Bėdos nuo gimimo
Vilijos bėdos su pėdomis prasidėjo, kaip mama sako, nuo pat gimimo: mergytė buvo plokščiapadė. Iš pradžių gydytojai ramino ponią Rimą: dukrelė išaugs. „Tikėjomės, kad taip ir bus. Kartą kaimynė, su kurios mergaite maniškė žaidė, tiesiai pasakė: „Rima, tavo vaikas plokščiapėdis.“ Bet juk gydytojai sakė: išaugs. Tačiau kuo toliau, tuo blogiau buvo“, – pasakojo mama.
Nuo dvylikos metų Vilija kenčia kojų skausmus. „Nors visi gydytojai sako, kad plokščiapėdystė neturi skaudėti, bet jai skauda kasdien. Kiekvieną mielą dieną. Daugiau nei puskilometrio pėsčiomis Vilija negali nueiti. Jei kas būtų sakęs, kad reikalinga operacija… Juk vaikams jos – nemokamos. O sulaukus pilnametystės – arba lauk milžiniškoje eilėje, arba klok iš kišenės mažiausiai 1 tūkst. 500 eurų privačioje klinikoje. Ir tai – tik vienos kojos operacijai. O Vilijai reikia operuoti abi“, – sakė mama.
Vaikystėje mergaitei buvo diagnozuotos dvi problemos: plokščiapėdystė ir piramidinis kojų nepakankamumas. Vėliau, atlikus magnetinio rezonanso tyrimus, diagnozė buvo pakeista. „Liko tik plokščiapėdystė. Gydytojai sako, kad skaudėti neturi. Bet skauda“, – su ašaromis akyse pasakojo mama.
Laukia operacijos
Gydytoja neurologė patarė Vilijai susirasti pėdų chirurgą. Mergina susirado gerai žinomą šios srities specialistą. O jo diagnozė negailestinga: abiem kojoms reikalingos operacijos. Lyg sunkios plokščiapėdystės būtų maža, tai dar ir čiurnų sąnariai bei pėdos yra nestabilios. Juos taip pat reikia gydyti chirurginiu būdu: dėti specialią plokštelę. Vilija, pasak mamos, jau atstovėjo ilgiausią eilę belaukdama planinės operacijos: ji numatyta šį penktadienį. Mergina prašė gydytojo, kad abi kojas operuotų vienu metu. „Tačiau jis nesutiko: jei operacija nepavyktų, tai bent viena koja liktų tokia, kokia yra dabar“, – sakė mama.
Lėšų reikia ir ortopedinei įrangai: plokštelei, kuri bus įdėta operacijos metu, – 400 eurų, specialiam įdėklui – 600 eurų. Mergina rado, kas paskolintų tuos 400 eurų, o kur rasti likusius?.. O tiek pat investicijų reikia ir antrai pėdai, kurios operacija būtų po pusmečio.
Apie tai, kad Vilijai būtina operacija, šeima turi jos gydytojo pateiktus dokumentus.
Ar įmanoma tiek susitaupyti? Mama atvira: dabar Vilija uždirba minimalią algą. Nedarbingumo pašalpa sudarys jos 80 proc. O nedarbingumo lapelio po operacijos Vilijai, gydytojų teigimu, gali reikėti 5–6 mėn. Ir tai su sąlyga, kad operacija pavyks. Ar organizmas neatmes specialaus implanto, kuris bus įdėtas į pėdą, bei plokštelės, sutvirtinsiančios čiurnos sąnarį? Dukra, pasak mamos, interneto forumuose susirado žmonių, kuriems buvo atliktos tokios operacijos. Jų likimai skirtingi: vieni sėkmingai pasveiko ir džiaugiasi pilnaverčiu gyvenimu, kitiems – ir po operacijos skauda.
Išsami Vilijos istorija – ketvirtadienio Gimtajame…”
detaliau sužinoti apie tai, kaip suteikti pagalbą VILIJAI, kviečiami skambinti jos mamai Rimai Dulkienei
tel. (8–619) 15769.
