Ėjo jinai per Lietuvą ir sakė žmonėms: “Iškirsite miškus – nebeliks Lietuvos.” Taip senovėje saugoti girias bandė miško deivė Medeina. „Miškas kiekvienam turėtų būti kūno ir dvasios atgaiva. Bet šiandieninis dalies visuomenės požiūris į mišką yra visai ne toks, koks turėtų būti“, – sako Rokiškio miškų urėdas Rimantas Kapušinskas. Interviu su urėdu apie miškosaugos problemas ir kovos būdus su miškų šiukšlintojais.
– Kai nuvažiuoji į prišiukšlintą mišką, apima jausmas, lyg būtum ligoninės priimamajame: sužeisti medžiai, aplaužytos pavėsinės, supjaustyti ir apdeginti stalai, suolai, krūvos šiukšlių. Gamtos ligos priežastis – žmonės. Kaip šią bacilą išgydyti?
– Kiekvienas, atėjęs į mišką, tikisi akis paganyti po uogomis raustančius šilus, pasigrožėti sutvarkytomis poilsiavietėmis… Deja, dažnai išvystamas ne gamtos turtais spalvotas miškas: būnam priversti „mėgautis“ nosį riečiančiu kvapu, kurį skleidžia ne miškas, o krūvos atliekų. Norisi tikėti, kad keliaudami po svečias šalis ir matydami, kaip kiti gerbia savo gamtą, gal ir mes pagaliau pamilsime nepakartojamo grožio aplinką ir miškus.
Šiukšlinimas – ne tik estetinio miško vaizdo gadinimas. Dėl taršos jame plinta laukų piktžolės (varnalėšos, balandos, usnys, dilgėlės), išstumiančios miško augalus – žibuokles, pakalnutes, plukes ir kt. Pavojus kyla ir miško žvėrims, kurie, įmynę į poilsiautojų paliktas skardines, sudaužytus butelius, gali susižeisti arba apsinuodyti plastiko pakuotėmis bei maišuose likusiais sugedusiais maisto likučiais. Miškuose pūvančios šiukšlės tampa veisykla uodams ir kitiems parazitams. Įvairiausių ligų knibždėlynu virtusiose atliekų krūvose usūriniai šunys, lapės ar graužikai gali užsikrėsti pasiutlige.
– Nuo 2009 m. vidurio uždarius rajono seniūnijų sąvartynus, miškininkai ėmė skambinti pavojaus varpais: ne tik gyventojai, bet ir įmonės atliekas dar gausiau ėmė vežti į miškus. Gerai žinomas posakis: „Visi galai – į mišką.“ Kurios rajono vietovės greičiausia pajuto šiukšlintojų antplūdį?
– Miškų šiukšlinimas – viena didžiausių šiandieninių miškininkų bėdų, kuri paaštrėjo nuo pernai liepos. Seniūnijų sąvartynų uždarymas skaudžiausia atsiliepė netoli miestų, kolektyvinių sodų esantiems miškų masyvams, kurie masiškai teršiami krūvomis buitinių šiukšlių. Poilsiautojai sąvartynais nuolat paverčia teritorijas šalia miškininkų įrengtų poilsiaviečių, pažintinių takų. Kai kurie motorizuoti poilsiautojai kuo giliau į mišką beldžiasi automobiliais, ardydami miško paklotę, laužydami pomiškį ar miško želdinius, mėto šiukšles. Jie nepaiso mūsų statytų informacinių ženklų, išgriauna užtvaras arba jas apvažiuoja, laviruodami tarp medžių. Gausiai šiukšlinamos pakelės, ypač prie judresnių kelių. Čia nuolat išmetamos nebereikalingos automobilių padangos, plastikinė ir stiklinė tara, buitinės ir statybinės atliekos, pakuotės, popierius. Apūniškio miške miškininkai buvo aptikę net didžiulius gniužulus panaudotos medžiagos, į kurią vasarą vyniojamas šienas gyvuliams. Anksčiau toks elgesys kaimo žmogui nebūdavo būdingas.Džiaugiamės, kad 2004 m. Sėlynės girininkijoje prie Ruopiškio kaimo pasodintas Europos miškas kol kas nekenčia nuo šiukšlintojų.
– Sakoma, kovą su miško šiukšlintojais galima prilyginti kovai su vėjo malūnais? Gal nepakankamai didelės baudos už tokius pažeidimus?
– Įstatymai už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis numato 100-300 Lt baudą. Jei pareigūnai aptinka ir pavojingų atliekų – bauda išauga iki 300-500 Lt. Beje, skiriama ne tik bauda – pažeidėjas privalo sutvarkyti ir išmestas šiukšles. Tačiau vien baudomis visuomenės neišauklėsi. Todėl miškininkams tenka mesti neatidėliotinus darbus ir, užuot sodinus, prižiūrėjus mišką, daug laiko sugaištama kuopiant pamiškių šiukšles. Šiukšlių asortimentas labai įvairus: maisto atliekos, plastmasinė, metalinė, stiklinė tara, stiklo duženos, dėvėti rūbai ir batai, įvairios įpakavimo medžiagos, statybinis šlamštas, automobilių padangos ir kt. Ypač gamtą teršia plastikinė tara. Kaip išsigelbėjimas galėtų būti organizuotas plastikinės taros supirkimas. Juk kol suyra žmonių išmestos šiukšlės, praeina šimtai metų. Pavyzdžiui, popierius sunyksta per dvejus metus, o konservų dėžutės, skardinės – per 90, plastiko pakuotės – 80–200, stiklas – 900 metų. Miškuose ypač daug aptinkama senų padangų.
– Miškas – visų mūsų turtas. Ar rajono visuomenė noriai padeda tvarkyti miškus?
– Iš miško teritorijų išgabenti kitų supiltas atliekas kainuoja ne tik laiko, bet ir daug lėšų. Dėl motorizuotų gamtos teršėjų dalį keliukų, vedančių į miškus, gali tekti net uždaryti. Per 2009 metus organizavome 16 reidų šiukšlinimo ir kitiems aplinkosaugos pažeidimams nustatyti. Dalis reidų organizuota kartu su aplinkosaugos ir policijos pareigūnais. Pernai balandį Rokiškio miškų urėdijos darbuotojai, kartu su kaimo bendruomenėmis, seniūnijų dirbančiaisiais, mokytojais, mokiniais dalyvavo akcijoje „Darom 2009“. Renginį koordinavo Rokiškio rajono savivaldybė: išvalyta apie 80 ha priemiestinių miškų, miško pakelių, surinkta 7 tonos šiukšlių. Anksčiau vykusios akcijos „Prišiukšlintos girios – šalies gėda“ talkų metu iš miškų išvežta 12 sunkvežimių vaisvandenių ir kitokių gėrimų taros bei maisto pakuočių, vienkartinių indų, popierių, automobilių padangų, buitinių ir statybinių atliekų ir net senos buitinės technikos. Iš 90 ha miško tiek „turto“ surinko akcijos savanoriai. Darbais bene aktyviausiai akcijos idėją parėmė jaunimas: jaunųjų miško bičiulių būreliai – Kamajų A.Strazdo gimnazijos„Žvorūnė“ ir Obelių vaikų globos namų „Adatynas“, Juodupės gimnazijos, Kazliškio, Suvainiškio ir Lukštų pagrindinių mokyklų mokiniai ir mokytojai. Talkas padėjo organizuoti bei patys akcijoje dalyvavo Juodupės, Obelių, Kazliškio seniūnijų vadovai ir darbuotojai, neliko nuošalyje ir vietos gyventojų bendruomenės. Miškininkams pavyksta suburti pavasario talkoms gamtos mylėtojus.
Miškininkai šiukšles renka ne tik akcijų metu. Kasmet iš urėdijos prižiūrimų miškų išvežama po 20-30 sunkvežimių šiukšlių. O juk galėtų miškininkai šį laiką ir lėšas panaudoti naujų rekreacinių įrengimų statybai, esamų rekonstrukcijai. Rokiškio miškų urėdija su „Rokiškio komunalininku“ yra sudariusi sutartis: poilsiavietėse, stovyklavietėse, atokvėpio aikštelėse pastatyti šiukšlių konteineriai. Deja, gyventojai veža iš namų šiukšles ir labai greitai juos pripildo. Miškininkai – ne prieš gyventojų lankymąsi miškuose. Tačiau į mišką žmonės turėtų ateiti ne savivaliauti, o juo pasigėrėti. Todėl visus kviečiame bendradarbiauti: gelbėti mūsų miškus, dūstančius nuo šiukšlių, taip pat pranešti apie šiukšlintojus artimiausiai girininkijai ar miškų urėdijos administracijai.
Apie rajono miškus byloja statistika
Rokiškio miškų urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuotas 53460 ha miško plotas.
Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 21500 ha. Jie paskirstyti 7 girininkijoms. Vidutinis girininkijos plotas yra 3,1 tūkst. ha. Didžiausia girininkiją – Pandėlio: ji užima 3,9 tūkst. ha miškų. Kiti urėdijos žemės plotai sudaro 95 ha. Rajono privatūs ir nuosavybės teisių atkūrimui skirti miškai užima 31700 ha, kitų valdytojų ir naudotojų miškai (savivaldybės ir kt.) – 240 ha.
Pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį rajono miškai suskirstyti į keturias miškų grupes: rezervatinių (79 ha), ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai (1970 ha), apsauginiai (863 ha) ir ūkiniai (18707 ha). Bendras medynų tūris yra 4,01 mln.m3. Miškuose daugiausia eglynų. Jie užima 36 proc., pušynų – 32 proc. miškų. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai ( 20 proc.). Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai) auga 144 ha plote (0,7 proc.).
Per 1998-2007 metus plynai iškirsta 2510 ha medynų, įveista 1910 ha želdinių. Plynos kirtavietės daugiausia želdintos beržais, juodalksniais. Ateityje numatyta daugiau atkurti pušynų. Daug žalos, ypač pušynams, kasmet pridaro žvėrys. Manoma, jog rajone pušynų kenkėjų – elnių gausa 3 kartus viršija leistiną paskaičiuotą normą. Užfiksuoti eglių kamienų pažeidimai 926 ha plote, nukandžioti ūgliai 69 ha plote, tačiau dauguma pažeidimų yra iš ankstesnių metų. Didėja bebrų žala miškams (patvenkta apie 15 ha medynų ir 43 km melioracijos griovių).
Rajono saugomose teritorijose miškai užima 3424 ha arba 6,6 proc. visos urėdijos veiklos teritorijos. Iš jų urėdijos valdomuose miškuose – 1903 ha (9,2 proc. urėdijos valdomų miškų).
Urėdijos teritorijoje yra Sartų regioninis parko dalis, šeši valstybiniai draustiniai – Petriošiškio, Suvainiškio ir Notigalės telmologiniai draustiniai, Čedaso ornitologinis draustinis, Junkūnų geomorfologinis draustinis, Kampuolio hidrografinis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios „Natura 2000“ teritorijos: Čedaso ežeras ir jo apyežerės, Šaltojos ir Vyžuonos upių slėniai, Nemunėlio upės slėnio dalis bei gamtinės buveinės: Dusetų giria, Petriošiškio pelkė, Notigalės pelkė, Baršėnų pelkė, Konstantinavos pelkė, Zalvės upės slėnis, Gaidžiabalės samanynė, Bradesių kadagynas.
Rokiškio miškų urėdijos įrengtų ir prižiūrimų poilsio zonų yra kiekvienoje seniūnijoje. Tai pažintiniai ir rekreaciniai takai, atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės, stovyklavietės ir poilsiavietės. Iš viso urėdija prižiūri 41 objektą, skirtą žmonių poilsiui gamtoje. Daugiausia įrengta atokvėpio vietų ir apžvalgos aikštelių.
Aldona Minkevičienė
